Angelo mylimiausia pižama

Angelo nepaprastai apsidžiaugė pamatęs, kokią aš  jam pižamą nupirkau. Ji šviečia tamsoje! Šiurpoka, ar ne? Angelo dabar laukia nesulaukia Halloween'o. Žada su šia pižama į mokyklą eiti :) Pagyvensim, pamatysim :D

Angelo lovelė tapo lova.

Jau beveik mėnuo, kaip nuo Angelo lovelės tėtis iš vienos pusės nuėmė groteles. Pradžioje Angelo visai nenorėjo tokioje "sulūžusioje" lovoje miegoti.

Vis klausinėjo, tai kodėl dabar taip jam miegoti ir pan. Angelui teko ne vieną ir ne du kartus aiškinti, kad jis jau didelis berniukas, ir kad greitai miegos tikroje didelėje lovoje (kada tiksliai nežinau :) O joje grotelių nebus. Jei iš tos didelės lovos iškris ant grindų keberiokšt, tai vai kaip nesaldu bus. Geriau, dabar pratintis, kai lovelė tokia žema.

Ir ką jūs manote? Pradžioje, vidury nakties aš jį kartais rasdavau nusiridenusį ant žemės, bet sau kuo saldžiausiai miegantį.
Kelis kartus Angelo man pats pasakodavo, kad naktį iš lovelės iškrisdavo, bet ją apgraibomis susirasdavo. Žodžiu, naktiniai nuotykiai ;)

48 valandos miegų karalystėje.

Praėjusį savaitgalį aš visa peršalusi, nusilpusi praleidau lovoje. Ir Angelo nuo manęs neatsiliko. Atkrito ar nebuvo iki galo pasveikęs?

Pavalgėm pusryčius, ką ten pavalgėm - paknebinėjom, vėl į lovą. Iki pietų pasnaudėm, per pietus bandėm kelis kąsnius nuryti, ne kaip sekėsi, vėl į lovą. Taip drybsojom miegodami ir miegojom drybsodami iki vakarienės, kurios mums visai nesinorėjo. Naktį ilgai miegojom neprabusdami. Sekmadienį vėl ta pati dainelė kaip ir šeštadienį, tik gal kiek linksmesne gaida.

Mūsų katinėlis Zoro pradžioje džiaugėsi, kad mes namie. Murkdamas ir jis įsitaisė miegoti šalia mūsų ne kartą ir ne kitą. Vėliau alkanas serenadas dainavo, o man ne iš pirmo karto pavykdavo atsikelti jo pašerti, nes ant kojų visai nesilaikiau. 

Siaubingas savaitgalis...

A. Matučio eilėraštukai.

Prieš gerą mėnesį buvau užsiminusi, kad prieš miegą skaitau Angelinui A. Matučio eilėraščius. Šį kartelį įdedu net 9 eilėraštukus, kurie mums be galo be krašto patinka:



















Pasmalsausiu, o jūsų vaikai kokių eilėraštukų mielai klausosi? Gal net ir juos deklamuoja?

Skaitymas prieš miegą.

Dabar mudu su Angelo prieš miegelį skaitinėjam A. Matučio "Dvylikos svečių lauktuves".
Šie du eilėraščiai ypač mums patinka:





Angelo mielai parodo, kaip laputė knygą skaito nosimi, bei žirklėmis karpo mano ir savo ausis, kojas, bei nosis :)

Kaip mes sutikome Naujuosius Metus.

Naujuosius Metus mes ruošėmės sutikti (ir juos sutikome) itališkame restorane, su draugais ir pažįstamais (italais ir vokiečiais). 

Aš šiek tiek nerimavau, kaip Angelo iškęs iki vidurnakčio nemiegojęs. Miegoti paprastai jis eina apie 19:30, o pietų miegelio jau seniai nebemiega. Bet viskas ėjosi kaip sviestu patepta: paguldžiau Angelino pietų miegelio, su viltimi, kad jis bent pasiilsės, padrybsos lovytėje, bet jis ėmė ir užmigo, beveik dvi valandas išmiegojo! 

Restorane Angelino labai mandagiai elgėsi. Nešūkavo ir staltiesių netampė, mašinėlių nemėtė, kaip metais už jį jaunesnis mūsų draugų sūnus Aldo, na ir, aišku, nelojo, kaip vieno svečio šuo :) 

Angelo nebegalėjo išlaukti, kada mums atneš pirmuosius patiekalus, tai jis prisikimšo grissini ir juodųjų bei žaliųjų alyvuogių tiek, kad paskui niekas jam į pilvelį nebetilpo. Tiesa, praėjus kokioms trims valandoms, jau po vidurnakčio, Angelino sumaumojo didžiulę riekę panettone su chantilly kremu. 

Naujuosius metus Angelo sutiko žvalus ir saliutus patenkintas stebėjo, bei šaltąsias liepsneles degino. O dar po pusvalandžio nabagėlis nulūžo ant minkštasuolio. Ir nebegirdėjo jis nei garsios muzikos, nei jautė, kaip tas mūsų draugų sūnelis Aldo, gal dešimt kartų pribėgęs, jam glostė plaukus. Kaip miela!

Namo mes grįžome po 3:00. Angelo mašinoje nemiegojo, o savo lovelėje iš karto "nulūžo". 

Nesitikėjau išsimiegoti iki 10:40 (iki kada mus Angelino pažadino). O ir šią naktį Angelo baisiai daug miegojo (nuo 19:00 iki 10:00) ir vėl leido mums išsimiegoti.

Nauji Metai mums prasidėjo tikrai neblogai!