Angelo 4-asis gimtadienis (Tęsinys)

Sekmadienį Angelo gimtadienio proga mes trys, bei šeimos draugai (tiek dideli, tiek maži) apsilankėme mūsų miestelio gaisrinėje. Tai jau buvo Angelo trečiasis apsilankymas pas gaisrininkus.

Angelo labai norėjo gimtadienio gaisrininkų tema.
Jo noras išsipildė ;)

Jį asmeniškai su gimtadieniu pasveikino gaisrininkų komandos viršininkas.

Jis ir jo kolegos mus visus po gaisrinę pavedžiojo ir daug įdomių dalykų mums papasakojo.

Visi vaikai atminimui gavo po knygelę ir po sąsiuvinį gaisrininkų tema (ačiū mūsų miestelio gaisrinei).


Mudu su Luciano vaikus ( ir Angelo) pradžiuginome Playmobil gaisrininkais.


Vėliau mūsų šauni draugija patraukė į ledainę, po to (bet jau ne visi) į itališką restoraną.

Štai taip šauniai mes atšventėme Angelo 4-ąjį gimtadienį.

Kiniečių restorane.

Šį kartelį įdedu kelias liepos mėnesio nuotraukas, kuriose užfiksuotos mūsų (mamos, sesers, Angelo ir mano) gražios ir bendros akimirkos kiniečių restorane.

Ir pietūs buvo labai skanūs (ačiū mamytei, kad mus ten nusivedė) ir pats restorano interjeras man be galo be krašto patiko.

Daug ką norėčiau turėti savo namuose :)

Angelo tai nuo žuvų atsitraukti negalėjo. Vis jas paglostyti norėjo :)

O kai aš Angelo vedžiau į tualetą, tai jis nusistebėjo, kodėl aš jį į moterų tualetą vedu (pastebėjo atitinkamą piešinėlį ant durų).
Aš jam atsakiau, kad jis su manimi gali eiti į moterų tualetą, nes aš esu moteris ir einu su juo kartu. O su tėčiu jis galės eiti į vyrų tualetą, nes tėtis - vyras.
Tačiau Angelo suburnojo, kad aš irgi galiu su juo eiti į vyrų tualetą, nes jis irgi vyras, nors ir mažas, bet vis gi vyras...
Ir jau mane taikėsi į vyrų tualetą įtempti... :D

Vakaras portugalų restorane.

Mudu abu su Luciano pamatėme ir didžiuojamės, kad mūsų dvimetis Angelo (na gerai, už pusantro mėnesio bus trimetis) restoranuose moka kultūringai ir visai ne pagal savo amžių elgtis. Mums trims taip smagu buvo tiek italų,  tiek graikų restoranuose, kad vakar apsilankėme dar viename - portugalų restorane.

Mes restorano savininkus iš matymo seniai pažįstame, bet mūsų keliai niekada nesusikirsdavo. Aš turėjau unikalią progą pamiklinti liežuvį portugališkai :) Net Angelo (aš jį išmokiau) mandagiai kartojo "obrigado" t.y. ačiū ;)

Nors ir mažai pasireiškiau šia kalba, bet tikrai daugiau nei tikėjausi. O juk metų prabėgo daug - beveik 7, nuo tada, kai paskutinį kartą bendravau portugališkai (knygos nesiskaito). 

O dabar prisiminimai: 2003-aisiais besiruošdama į Turiną (Torino, Italia) pagal Erasmus programą, visa širdimi troškau, išmokti ispanų ir portugalų kalbų. Bet viskas susiklostė dar geriau, nes iš 9 (!) studentų, su kuriais man teko gyventi vienam bute, 3 buvo iš Portugalijos, 2 (mergina ir vaikinas) iš Ispanijos (o kiti kalbėjo vokiškai, angliškai ir prancūziškai). 

Griebiau jautį už ragų - universitete lankiau tiek ispanų, tiek portugalų kalbų kursus, o namuose turėjau tiek daug nuostabių mokytojų, kuriems dėkinga būsiu visą savo gyvenimą ir juos tik geru žodžiu miniu ir minėsiu. Vat taip :)

Graikų restoranas ir išvyka į Forellenhof sodybą.

Sekmadienį vakare mes trys  vakarieniavome graikų restorane, pas mūsų pažįstamus. Prisivalgėm daug mėsytės: souvlaki, gyros, bifteki su tzatziki padažėliu, ryžiais ir paprikomis, bei bulvytėmis. Aš ir Angelo įnikome ir į raugintus kopūstus, raudonų pupelių salotas ir tarkuotas morkas. Desertui norėjom užsisakyti ir pirmą kartą paragauti galaktoboureko, bet jo tą vakarą jau nebebuvo. 

Pirmadienį po pietų mūsų šeimynėlė (vėl gi mes visi trys) nuvažiavome į Forellenhof sodybą (pernai joje lankėmės be Luciano), pašerti žuvyčių (upėtakių) ir stirniukų. Ožkos šiemet nebuvo. 

Dienelė mums pasitaikė, kaip užsakyta: sniego nei kruopelės, skaisti saulutė ir jokio vėjelio - tikras pavasaris (hmm... juk dar sausis).

Kelios nuotraukos:

Kaip mes sutikome Naujuosius Metus.

Naujuosius Metus mes ruošėmės sutikti (ir juos sutikome) itališkame restorane, su draugais ir pažįstamais (italais ir vokiečiais). 

Aš šiek tiek nerimavau, kaip Angelo iškęs iki vidurnakčio nemiegojęs. Miegoti paprastai jis eina apie 19:30, o pietų miegelio jau seniai nebemiega. Bet viskas ėjosi kaip sviestu patepta: paguldžiau Angelino pietų miegelio, su viltimi, kad jis bent pasiilsės, padrybsos lovytėje, bet jis ėmė ir užmigo, beveik dvi valandas išmiegojo! 

Restorane Angelino labai mandagiai elgėsi. Nešūkavo ir staltiesių netampė, mašinėlių nemėtė, kaip metais už jį jaunesnis mūsų draugų sūnus Aldo, na ir, aišku, nelojo, kaip vieno svečio šuo :) 

Angelo nebegalėjo išlaukti, kada mums atneš pirmuosius patiekalus, tai jis prisikimšo grissini ir juodųjų bei žaliųjų alyvuogių tiek, kad paskui niekas jam į pilvelį nebetilpo. Tiesa, praėjus kokioms trims valandoms, jau po vidurnakčio, Angelino sumaumojo didžiulę riekę panettone su chantilly kremu. 

Naujuosius metus Angelo sutiko žvalus ir saliutus patenkintas stebėjo, bei šaltąsias liepsneles degino. O dar po pusvalandžio nabagėlis nulūžo ant minkštasuolio. Ir nebegirdėjo jis nei garsios muzikos, nei jautė, kaip tas mūsų draugų sūnelis Aldo, gal dešimt kartų pribėgęs, jam glostė plaukus. Kaip miela!

Namo mes grįžome po 3:00. Angelo mašinoje nemiegojo, o savo lovelėje iš karto "nulūžo". 

Nesitikėjau išsimiegoti iki 10:40 (iki kada mus Angelino pažadino). O ir šią naktį Angelo baisiai daug miegojo (nuo 19:00 iki 10:00) ir vėl leido mums išsimiegoti.

Nauji Metai mums prasidėjo tikrai neblogai!

Prieš porą dienų ieškojau svetainėje youtube.de vienos lopšinės (vokiškai) bet jos neradau. Nors turiu aš ją, bet tik garso įrašą, o man kažkaip ir vaizdo norėjosi. Nežinau kas man užėjo, bet visai netikėtai sugalvojau šiai lopšinei ir video klipuką sukurti.

Kaip tariau, taip ir padariau. Vėliau gavau dar patarimų iš Luciano, ką ir kaip pakeisti galėčiau, bet nusprendžiau taip ir palikti. Juk pirmas blynas, gal kiek ir prisvilęs.
Štai apie ką kalbu: spausti čia.

Bitės labai pamėgo mūsų balkone stovintį karklo medelį su kačiukais. Kiek Angelinui džiaugsmo, kai jos atskrenda, ir man įdomu, apžiūrinėjam jas pro lango stiklą, matom ant kojelių geltonas žiedadulkes. Aš primenu Angelui, kad bitutės renka nektarą ir iš jo darys medutį. Angelino žino apie ką kalbu, nes mielai geria pieną su medumi. Pažiūrėkite video.

Vakar koks juokingas nutikimas atsitiko man žaidimų aikštelėje. Su Angelo žaidėme smėliu, jį krovėme į grandine pririštą padangą (tiksliau jos pusę) (nufotografavau ir čia įdedu, kad aiškiau būtų, apie ką kalbu)

tada norėjome pakelti krovinį į viršų, kai visiškai netikėtai sujudėjo kitos padangos pusė, ir iš jos pasipylė vanduo... tiesiai man ant galvos. Net surikau aš ten kažką iš netikėtumo. Jaučiausi kaip kokiame tv žaidime, kai pralaimėjus pila ant tavęs kibirą vandens.

O vakare ėjau su Angelino darželio grupės mamytėmis ir auklėtoja vakarieniauti į itališką restoraną. Mes taip nuostabiai kartu pasisėdėjom ir skaniai pilvus prisikimšom.