Su draugais - smagu!

Penktadienio popietę praleidome gamtoje su Dalia ir jos vaikais. Buvo taip šilta, kad buvome trumpomis rankovėmis.

Vėliau pas mus darėme raclette, bei kepėme mini blynelius. Visi buvo labai patenkinti ir sotūs :D

Nuostabioji sekmadienio popietė

Pamatę, koks nuostabiai saulėtas oras, išdūmėme su dviračiais.

Lankėme ir glostėme įvairiausius gyvūnus, bei ieškojome lobių (geocaching).

Jei ne paslėptas lobis netoliese, vargu ar būtume aptikę šią jaukią vietelę su triušiukais, ožkiukais, kavine, bei žaidimų aikštele. Ačiū geocaching ;)

Dar šiek tiek šios popietės nuotraukyčių:

Pas stirniukus ir upėtakius (Forellenhof)

Prieš gerą savaitę, jau  eilinį kartą apsilankėme Forellenhof  ir pašėrėme stirnas bei upėtakius.

Oras šį kartelį pasitaikė labai vėjuotas ir šlapias. Bet vis tiek buvo smagu.

Forellenhof sodyboje

Dar sausio mėn. vieną pavakarę mes trys trumpam užsukome pas stirnas. Nors ši sodyba vos keli kilometrai nuo mūsų namų, joje paskutinį kartą buvome apsilankę prieš metus.

Luciano akimirką užsižiopsojo - viena iš stirnų tik čiupt ir išplėšė jam iš rankų maišelį su maistu (prie įėjimo iš aparato už 50 centų galima įsigyti specialaus maisto).
Kas juokingiausia, kad ta stirna liko be nieko. Ji tik padarė paslaugą žuvytėms: pats maišelis iš inercijos įkrito į vandenį pas upėtakius. Tie buvo labai patenkinti :)

Gerai kad be to specialaus maisto turėjome ir šiek tiek baltos duonos. Ja pavaišinome stirnas. Beje, Angelo irgi užsimanė tos duonos. Iš mano rankų gavo kelis gabalėlius tiesiai į burną. Stirnos į jį keistai šnairavo. Ir, rodės, tuoj tik čiupt ir iš burnos jam duoną atims, bet Angelo buvo greitesnis :)


Šita nuotrauka originali - pasižiūrėkite į Angelo veidą:

Tschüss stirnelės, iki kito karto!

Graikų restoranas ir išvyka į Forellenhof sodybą.

Sekmadienį vakare mes trys  vakarieniavome graikų restorane, pas mūsų pažįstamus. Prisivalgėm daug mėsytės: souvlaki, gyros, bifteki su tzatziki padažėliu, ryžiais ir paprikomis, bei bulvytėmis. Aš ir Angelo įnikome ir į raugintus kopūstus, raudonų pupelių salotas ir tarkuotas morkas. Desertui norėjom užsisakyti ir pirmą kartą paragauti galaktoboureko, bet jo tą vakarą jau nebebuvo. 

Pirmadienį po pietų mūsų šeimynėlė (vėl gi mes visi trys) nuvažiavome į Forellenhof sodybą (pernai joje lankėmės be Luciano), pašerti žuvyčių (upėtakių) ir stirniukų. Ožkos šiemet nebuvo. 

Dienelė mums pasitaikė, kaip užsakyta: sniego nei kruopelės, skaisti saulutė ir jokio vėjelio - tikras pavasaris (hmm... juk dar sausis).

Kelios nuotraukos: