Graikų restoranas ir išvyka į Forellenhof sodybą.

Sekmadienį vakare mes trys  vakarieniavome graikų restorane, pas mūsų pažįstamus. Prisivalgėm daug mėsytės: souvlaki, gyros, bifteki su tzatziki padažėliu, ryžiais ir paprikomis, bei bulvytėmis. Aš ir Angelo įnikome ir į raugintus kopūstus, raudonų pupelių salotas ir tarkuotas morkas. Desertui norėjom užsisakyti ir pirmą kartą paragauti galaktoboureko, bet jo tą vakarą jau nebebuvo. 

Pirmadienį po pietų mūsų šeimynėlė (vėl gi mes visi trys) nuvažiavome į Forellenhof sodybą (pernai joje lankėmės be Luciano), pašerti žuvyčių (upėtakių) ir stirniukų. Ožkos šiemet nebuvo. 

Dienelė mums pasitaikė, kaip užsakyta: sniego nei kruopelės, skaisti saulutė ir jokio vėjelio - tikras pavasaris (hmm... juk dar sausis).

Kelios nuotraukos:

Apie daug ką po trupinėlį.

Apie daug ką po truputį:

Mūsų miestelio aikštėj iškabintos vėliavėlės tų šalių, kurių komandos žaidžia pasauliniame futbolo čempionate. O kai žaidžia Vokietija, tai atvežamas ir pastatomas didelis, vai labai didelis televizorius, kad visi norintys galėtų stebėti varžybas. Smagi pramoga!

Dar du magnetukai papildė mūsų kolekciją:

Praėjusią savaitę antradieninė mokyklėlė vyko sodely. Vaikučiams ypač patiko gaudyti muilo burbulus ir...

... dainuojant dainelę apie ragainaitę ir raganių, jodinėti ant šluotos! :)

Angelino aną savaitukę, bežaisdamas smėlio dėžėj su savo mašinėlėmis, rado dvi mašinas, kažkokio vaiko paliktas ir pamestas...

Aną trečiadienį pastebėjom, kad viena parko antis atsivedė pulką mažuliukų ir minkštučiukų ančiukų.

Trečiadieniniame daržely (priešpaskutinis užsiėmimas jame) Angelino (su mokytojos pagalba) pasidarė žiūronus.

Šeštadienį ryte mūsų balkone pastebėjom nuo stogo nukritusį paukščiuką. Jam davėm gerti vandens ir lesti trupinukų, bet jis nenorėjo ar nesugebėjo pats pasimaitinti. Sukau galvą, kam čia paskambinus, ir kaip tam paukšteliui pagelbėjus. Po gero pusvalandžio, prie mūsų akių, paukštelis pasitaisė, sustiprėjo ir... nuskrido savo keliu. Kaip mums palengvėjo! Tik va, taip ir nesupratau, kas jis per vienas? Prastai gaudausi aš paukščių karalystėj.

Į ledainę, kur dirbu, karts nuo karto užsuka toks vienas gaisrininkas. Pats tikriausias gaisrininkas! Reikia paminėti, kad jis ir Angelino iš karto rado bendrą kalbą. Angelui smagu ir smalsu apžiūrinėti/spaudinėti tokį vieną aparačiuką, kurį gaisrininkas nešioja prisisegęs prie diržo.

Norėčiau pridurti, kad Angelino susirado dar vieną draugelį, mažą berniuką graiką, kuris gyvena toje pačioje ledainės gatvėje, ir dažnai užsuka paskanauti ledų. Aš žiūriu, kad man bus puiki proga pasikartoti tas graikų kalbos pamokėles, kurias savarankiškai krimtau prieš 6 metus... :)