Vėl apie futbolą.

Šiais metais pasaulio futbolo čempionatas tikrai nevyksta pagal logikos dėsnius. Pačios stipriausios komandos jau susipakavo lagaminus ir grįžo namo. Net nebandysiu spėti, kas taps čempionais. Geriau jau kantriai palauksiu, nes vis tiek neatspėsiu.
Kalbama, kad Nike vaizdo klipas užtraukė nesėkmę patiems geriausiems pasaulio žaidėjams. Praktiškai, visi tie kurie jame filmavosi, apvylė savo gerbėjus. Ką jūs apie tai manote?
Man asmeniškai labai patiko, kaip Cristiano Ronaldo įsivaizduoja savo šlovingą ateitį :)

Apie daug ką po trupinėlį.

Apie daug ką po truputį:

Mūsų miestelio aikštėj iškabintos vėliavėlės tų šalių, kurių komandos žaidžia pasauliniame futbolo čempionate. O kai žaidžia Vokietija, tai atvežamas ir pastatomas didelis, vai labai didelis televizorius, kad visi norintys galėtų stebėti varžybas. Smagi pramoga!

Dar du magnetukai papildė mūsų kolekciją:

Praėjusią savaitę antradieninė mokyklėlė vyko sodely. Vaikučiams ypač patiko gaudyti muilo burbulus ir...

... dainuojant dainelę apie ragainaitę ir raganių, jodinėti ant šluotos! :)

Angelino aną savaitukę, bežaisdamas smėlio dėžėj su savo mašinėlėmis, rado dvi mašinas, kažkokio vaiko paliktas ir pamestas...

Aną trečiadienį pastebėjom, kad viena parko antis atsivedė pulką mažuliukų ir minkštučiukų ančiukų.

Trečiadieniniame daržely (priešpaskutinis užsiėmimas jame) Angelino (su mokytojos pagalba) pasidarė žiūronus.

Šeštadienį ryte mūsų balkone pastebėjom nuo stogo nukritusį paukščiuką. Jam davėm gerti vandens ir lesti trupinukų, bet jis nenorėjo ar nesugebėjo pats pasimaitinti. Sukau galvą, kam čia paskambinus, ir kaip tam paukšteliui pagelbėjus. Po gero pusvalandžio, prie mūsų akių, paukštelis pasitaisė, sustiprėjo ir... nuskrido savo keliu. Kaip mums palengvėjo! Tik va, taip ir nesupratau, kas jis per vienas? Prastai gaudausi aš paukščių karalystėj.

Į ledainę, kur dirbu, karts nuo karto užsuka toks vienas gaisrininkas. Pats tikriausias gaisrininkas! Reikia paminėti, kad jis ir Angelino iš karto rado bendrą kalbą. Angelui smagu ir smalsu apžiūrinėti/spaudinėti tokį vieną aparačiuką, kurį gaisrininkas nešioja prisisegęs prie diržo.

Norėčiau pridurti, kad Angelino susirado dar vieną draugelį, mažą berniuką graiką, kuris gyvena toje pačioje ledainės gatvėje, ir dažnai užsuka paskanauti ledų. Aš žiūriu, kad man bus puiki proga pasikartoti tas graikų kalbos pamokėles, kurias savarankiškai krimtau prieš 6 metus... :)

Aš esu labai keista futbolo fanė. Mano aktyvioji fazė - tik kas keturis metus, per pasaulio futbolo čempionatą. 2006-ieji metai buvo įspūdingi, nes visas tas didysis futbolas man buvo beveik ranka pasiekiamas, nes jis vyko Vokietijoje, kurioje tada gyvenau (ir tebegyvenu).

O jūs ar žiūrite pasaulio futbolo čempionatą? Jei taip, tai už ką jūs? Aš (mes) tai tiek už Italiją, nes šeimoje kalbame itališkai, tiek už Vokietiją, nes joje gyvename.

Radau labai nuotaikingą filmuką apie 2010 metų futbolo čempionato organizatorę Pietų Afrikos Respubliką.

Trečiadienį prieš pietus ėjome į svečius pas Angelo draugą Max ir jo mamytę. (Pradžioje tarėmės tiktis parke ir piknikauti, bet lietutis mums koją pakišo.) Mes, mamos, šnekučiavomės gerdamos kavutę, vaikai žaidė šalia.
Pasiskundžiau Max mamai Julei, kad niekaip negaliu pamėgti vokiško majonezo, man jis toks kažkoks labai su skoniu. Ir kad savo mylimos baltos mišrainės nebedarau, nes man majonezas visą skonį sugadina. Tai ji ( ji iš Kazachstano, kalba rusiškai) man patarė bandyt maišyt majonezą su grietine, kai užsimanysiu tos mišrainės. Dievulėliau! Ir kaip aš galėjau pamiršti, kad kai pradinukė buvau, mano tėveliai būtent taip tą mišrainę darydavo, su majonezu ir grietine. Tik vėliau kažkaip vien su majonezu, kas man ir į atmintį buvo įstrigę.


Vėliau grįžom su Angelino namo, pavalgėm pietus. Po to paguldžiau Angelo į lovelę, bet jis neužmigo, nors ir pavargęs buvo (dėl mano darbo išsiderino jo miego ritmas). Nemiegojusį Angelo vedžiau į trečiadieninę darželio grupę. Likau ir aš ten, nes buvo mano eilė padėti auklėtojai.
Vaikučiai piešė guašu. Kas daugiau, kas mažiau, bet visi išsimozojo. Gerai, kad darbas vyko mažomis grupelėmis, po tris vaikučius, tai juos lengviau sužiūrėti galima buvo.
Angelo šiek tiek pavydėjo, kad aš kitiems vaikučiams padėjau. Jis pastvėrė iš smėlio dėžės, kuri buvo darželio patalpoje, plastmasinį grėbliuką, ir bandė "šukuoti" vienos mergytės nugarą (kuriai aš tuo metu padedinėjau).

Štai kitas išdykėlis, vis puldavo prie langų ir bandydavo juos atidaryti.
Kita mergytė pametė savo soskę kamuoliukų baseine, oi kiek vargom, kol ją radom.

Aš šį kartelį pavakariams buvau atnešus keturis kiaušinius ( kiekvienam vaikučiui mamytė ar tėvelis įdeda kažko, bet viskas dedama bendrai ant stalo, ir dalinamasi). Jie dingo akimirksiu! Kas čiupo baltymą, kas trynį, bet neliko nei trupinėlio.

Kas man įsiminė:
* kad prieš valgį vaikiukai susikabinę rankutėmis linkėjo vienas kitam skanaus.
* kad į sporto salę visi "važiavo traukinuku": sustojo vorele vienas už kito, ir vienas kitam uždejo rankas ant pečių.



O dabar apie šį bei tą.
Štai čia nauji magnetukai mūsų kolekcijoje:

Pirkdami Müller Reis gavome štai tokią vėliavėlę:

Vienas ledainės lankytojas, tiksliau jo keturių metukų sūnus štai ką padovanojo Angelinui:

Gavau laišką iš Sirijos nuo draugės Sheirin, kuri prieš gerą mėnesį ilsėjosi tėviškėje.

Kaip pasikeitė mūsų kasdienybė!
Dabar mes kas dieną (išskyrus trečiadieniais) matome traukinius. Angelo užsikrėtė jų manija, nes jau net nežinau kiek dienų nepaleidžia iš rankų žaislinio traukinuko... :) Kelias į mano darbą veda būtent pro traukinių stotį. Tiksliau, mes iki jos atvažiuojam autobusu, o tada jau kulniuojame pėškomis ( Angelo vežimėly, nes neturime laiko kas pora žingsnių stabtelėti). O kai važiuojam namo, tai vėl gi, atkulniuojam iš ledainės iki stoties, o ten, dairydamiesi ar neatvažiuoja koks traukinys, laukiam ir sulaukiam autobuso, kuris mus veža namo.
Angelino taip pavargsta, nes pietų miegelio miega tik apie 18:00 vakaro... bevažiuojančiame autobuse. Aš kartais, su Angelu miegančiu vežimėly, dar sulakstau apsipirkti, grįžtam namo, o jis vis dar miega. Nors ir kaip būtų gaila, tenka žadinti, nes kitaip vakare per vėlai užmiega, o ryte vėl sunku keltis...

O dabar apie ledainę. Angelino pamatė, kaip gaminami ledai! Liko sužavėtas. Trumpai drūtai, ledų mašina sukasi panašiai, kaip skalbimo mašina, tik kad gulsčiai. :) O jau kiek ir kokių produktų reikia į vidų įdėti, tai jau ir man mistika. Žinau, kad tiems pieno pagrindu daromiems ledams, reikia pieno ir (kartais) grietinėlės, o tiems vaisių skonio ledams, reikia vaisių ir vandens... :)

O štai čia pažiūrėkit, kiek visko galima su ledais prigalvot (kas Vokietijoj gyvena, tai bus ne tik matęs, bet ir ragavęs bent jau kažką panašaus). Ledainėj, kurioj dirbu, irgi šitos dieviško skonio grožybės parduodamos. Vokiečiai pamišę dėl jogurto ir spaghetti.

Vakar prieš darbą, dar nuvedžiau Angelino į žaidimų grupelę. Kadangi pasitaikė puikus oras, tai mes, mamytės su auklėtoja, sugalvojom tas kelias valandas praleisti lauke. Vaikučiai irgi liko patenkinti. Spardėm kamuolį, ruošėmės artėjančiam futbolo čempionatui :) Pasidarėmė ir pikniką ant suoliukų.

Vėliau ant Angelino rankos nutūpė Dievo karvutė. Angelo ją pastebėjo ir susidomėjęs žiūrėjo, kaip ji po jo delniuką ir ant pirštukų vaikštinėjo. Atbėgo kiti vaikučiai. Visi tą boružėlę norėjo "palaikyti". Oi kiek krykštavo tas, ant kurio rankelės užlipdavo boružė.

Va va, reikėjo man būti atsargiai, ir žiūrėti, ką šneku prie Angelino... :) Jis kopijuoja mane: karts nuo karto iš jo lūpų pasigirsta... hmm... "O Madonna Santa" :) Mano mėgstamiausias priežodis, kurį kartoju visada :D

Ką čia dar papasakojus? Angelo gerai supranta, kad mamytės pykdyti nereikia, tačiau jei kada vis tiek taip nutinka, kad aš dėl kažko ant jo "supykstu", tai jis tuoj manęs atsiprašo ir duoda man bučkį, sakydamas: "Mammima (mammina) scusa, un bacino." (Mamyte, atleisk, bučkis.) Iš karto šypsena pražysta mano veide.

Kas dar? Kažkaip Angelino įsigudrino tėtį šaukti vardu: "Luciano... Luciano...". Vėl bus nusiklausęs, kaip aš jį šaukiu.

Ir dar... renkam mes magnetukus su artėjančio pasaulio futbolo čempionato simbolika (pirkdami Danone jogurtėlius, juos gaunam kaip priedą).