Tik dabar apsižiūrėjau, kad dar neįdėjau šių dviejų darbelių iš praėjusios savaitės antradieninės mokyklėlės paskutinio užsiėmimo.

Ir su šituo piešiniu vėluoju. Čia prieš porą gerų savaičių Angelino grįžęs iš braškių lauko piešė... braškes.

O štai šitas knygeles iš bibliotekos praėjusią savaitę mes skaitėme vakarais namie.

O štai čia viena palyginus šviežia nuotraukytė, apie tai, ką Angelino išdarinėja rytais, kai mamytė ir taip mažai laiko turėdama, dar jį turi n-tąjį kartą maudyti...

O čia viena nuotrauka iš ledainės: Angelino  mielai nusuka (atidaro) pirmuosius pieno pokelių kamštelius (o tuos antruosius, tipo skardinės dangtelius, pats šeiminkas nuima, kai jam reikia pieno ledams gaminti).

Prieš kelias dienas Angelino "paaiškino" tėveliui, kad jo mašinėlės neturi numerių. Tėtis tuoj šį reikalą sutvarkė :) Šiandien ryte viena ausimi girdėjau, kad Angelino skundėsi tėčiui, kad jo mašinėlėse neskamba muzika... Žodžiu, mūsų mažasis vyras - tikrai ne iš kelmo spirtas, žino, ko nori :)

Dar 2005-ųjų metų rudenį aš pastebėjau, kad prie Bocholt`o rotušės (miestelis kuriame ankščiau dirbau, ir vėl po kelių metų pertraukos dirbu) stovi keli originalūs sugriautos Berlyno sienos gabalai. Štai jums juos nufotografavau (kas skaitot vokiškai, tai išsididinkit antrąją nuotrauką dėl įdomumo).
Iki šiol dar nesugebėjau išsiaiškinti, ar ir kituose Vokietijos miestuose ir miesteliuose galima rasti ir apžiūrėti sugriautos Berlyno sienos dalių. Nors mes patys keliavome nemažai po Vokietiją, nieko panašaus kitur nematėme, o gal nežinojome kur ieškoti.

O dabar apie mūsų kasdieninius reikalėlius.

Antradieninės grupelės užsiėmimas vyko sodely. Auklėtoja atnešė du guminius baseinėlius, į juos prileido vandens, o vaikučiai patenkinti turškėsi juose. Nors  buvo tik 9:30 ryto, bet net pavėsy buvo per karšta. Angelino nebūtų Angelino - įmetė Luko sandalus į vandenį, turbūt norėjo pažiūrėt, plauks jie ar nuskęs.

Vėliau pasidarėm ir pikniką ant žolytės. Kadangi jau kitą savaitę laukia mūsų paskutinis užsiėmimas antradieninėj mokyklėlėj, tai susitarėm, ką veiksim ir kas ką atsineš.

Štai aš perkelsiu visas mano darytas nuotraukas ir video į kelis cd, kas norės galės namuose persikopijuot į kompiuterį. Bus gražus atminimas. Nes net 4 vaikučiai (tarp jų ir Angelo) nuo rudens nebelankys šios grupelės, nes jau geras mėnuo kaip bus darželinukai.

Užkandę prisiminėm daineles, kurias mokam. Pasikartojom ir seniai bedainuotą dainelę apie karuselę (ją bedainuodami supom vaikučius (kai kuriuos po vieną, kai kuriuos po du) paklodėj).

Apie daug ką po trupinėlį.

Apie daug ką po truputį:

Mūsų miestelio aikštėj iškabintos vėliavėlės tų šalių, kurių komandos žaidžia pasauliniame futbolo čempionate. O kai žaidžia Vokietija, tai atvežamas ir pastatomas didelis, vai labai didelis televizorius, kad visi norintys galėtų stebėti varžybas. Smagi pramoga!

Dar du magnetukai papildė mūsų kolekciją:

Praėjusią savaitę antradieninė mokyklėlė vyko sodely. Vaikučiams ypač patiko gaudyti muilo burbulus ir...

... dainuojant dainelę apie ragainaitę ir raganių, jodinėti ant šluotos! :)

Angelino aną savaitukę, bežaisdamas smėlio dėžėj su savo mašinėlėmis, rado dvi mašinas, kažkokio vaiko paliktas ir pamestas...

Aną trečiadienį pastebėjom, kad viena parko antis atsivedė pulką mažuliukų ir minkštučiukų ančiukų.

Trečiadieniniame daržely (priešpaskutinis užsiėmimas jame) Angelino (su mokytojos pagalba) pasidarė žiūronus.

Šeštadienį ryte mūsų balkone pastebėjom nuo stogo nukritusį paukščiuką. Jam davėm gerti vandens ir lesti trupinukų, bet jis nenorėjo ar nesugebėjo pats pasimaitinti. Sukau galvą, kam čia paskambinus, ir kaip tam paukšteliui pagelbėjus. Po gero pusvalandžio, prie mūsų akių, paukštelis pasitaisė, sustiprėjo ir... nuskrido savo keliu. Kaip mums palengvėjo! Tik va, taip ir nesupratau, kas jis per vienas? Prastai gaudausi aš paukščių karalystėj.

Į ledainę, kur dirbu, karts nuo karto užsuka toks vienas gaisrininkas. Pats tikriausias gaisrininkas! Reikia paminėti, kad jis ir Angelino iš karto rado bendrą kalbą. Angelui smagu ir smalsu apžiūrinėti/spaudinėti tokį vieną aparačiuką, kurį gaisrininkas nešioja prisisegęs prie diržo.

Norėčiau pridurti, kad Angelino susirado dar vieną draugelį, mažą berniuką graiką, kuris gyvena toje pačioje ledainės gatvėje, ir dažnai užsuka paskanauti ledų. Aš žiūriu, kad man bus puiki proga pasikartoti tas graikų kalbos pamokėles, kurias savarankiškai krimtau prieš 6 metus... :)

Kaip pasikeitė mūsų kasdienybė!
Dabar mes kas dieną (išskyrus trečiadieniais) matome traukinius. Angelo užsikrėtė jų manija, nes jau net nežinau kiek dienų nepaleidžia iš rankų žaislinio traukinuko... :) Kelias į mano darbą veda būtent pro traukinių stotį. Tiksliau, mes iki jos atvažiuojam autobusu, o tada jau kulniuojame pėškomis ( Angelo vežimėly, nes neturime laiko kas pora žingsnių stabtelėti). O kai važiuojam namo, tai vėl gi, atkulniuojam iš ledainės iki stoties, o ten, dairydamiesi ar neatvažiuoja koks traukinys, laukiam ir sulaukiam autobuso, kuris mus veža namo.
Angelino taip pavargsta, nes pietų miegelio miega tik apie 18:00 vakaro... bevažiuojančiame autobuse. Aš kartais, su Angelu miegančiu vežimėly, dar sulakstau apsipirkti, grįžtam namo, o jis vis dar miega. Nors ir kaip būtų gaila, tenka žadinti, nes kitaip vakare per vėlai užmiega, o ryte vėl sunku keltis...

O dabar apie ledainę. Angelino pamatė, kaip gaminami ledai! Liko sužavėtas. Trumpai drūtai, ledų mašina sukasi panašiai, kaip skalbimo mašina, tik kad gulsčiai. :) O jau kiek ir kokių produktų reikia į vidų įdėti, tai jau ir man mistika. Žinau, kad tiems pieno pagrindu daromiems ledams, reikia pieno ir (kartais) grietinėlės, o tiems vaisių skonio ledams, reikia vaisių ir vandens... :)

O štai čia pažiūrėkit, kiek visko galima su ledais prigalvot (kas Vokietijoj gyvena, tai bus ne tik matęs, bet ir ragavęs bent jau kažką panašaus). Ledainėj, kurioj dirbu, irgi šitos dieviško skonio grožybės parduodamos. Vokiečiai pamišę dėl jogurto ir spaghetti.

Vakar prieš darbą, dar nuvedžiau Angelino į žaidimų grupelę. Kadangi pasitaikė puikus oras, tai mes, mamytės su auklėtoja, sugalvojom tas kelias valandas praleisti lauke. Vaikučiai irgi liko patenkinti. Spardėm kamuolį, ruošėmės artėjančiam futbolo čempionatui :) Pasidarėmė ir pikniką ant suoliukų.

Vėliau ant Angelino rankos nutūpė Dievo karvutė. Angelo ją pastebėjo ir susidomėjęs žiūrėjo, kaip ji po jo delniuką ir ant pirštukų vaikštinėjo. Atbėgo kiti vaikučiai. Visi tą boružėlę norėjo "palaikyti". Oi kiek krykštavo tas, ant kurio rankelės užlipdavo boružė.

Šeštadienį šventėme gegužės pirmą mūsų parapijos bažnytėlėj, tiksliau jos kiemely. Kaip supratau, tai buvo Marijos ir derliaus šventė, jei klystu, pataisykit mane, kas žino, kaip iš tikrųjų yra. Ant gegužės medžio (Maibaum) rišome aukso spalvos kaspinus.

Angelino suspėjo ir skruzdėlynu susidomėti.

Vėliau ant popierinių širdelių rašėme, kaip mums elgtis, kad būtume geresni. Angelo ant savo širdelės irgi "rašė".

Po to užkabinome raudonas širdeles ant gegužės medžio.

Sekmadienį vėl apsilankėme toje pačioje parapijos bažnytėlėje. Angelino buvo vienas iš tų kelių vaikiukų, kurie lipo ant scenos (ten tokia labai moderni bažnyčia, visai ne kaip bažnyčia, ne sekta, tiesiog seserų vienuolių kaimelis) dėjo žvakutes ir skambino varpeliu.

Aną dieną prikepiau švilpikų. O jau jų skanumėlis!

Štai kokias knygeles iš bibliotekos dabar skaitome mudu su Angelino. Ir tėtis kartais prisijungia.

Nufotografavau ir nuostabiasias alyvas (vaizdas iš mūsų balkono).

Šį paukštuką darėme mudu su Angelino antradieninėje mokyklėlėje.

Vėl prisikaupė naujienėlių.

Antradieninėje žaidimų grupėje mokėmės naujų žaidimų ir dainelių. Vaikučiai buvo labai triukšmingi. Turbūt todėl, kad su mumis buvo du maži lėliukai (Amy broliukas ir Leonie sesutė) + Amy vyresnysis brolis.

Trečiadienį darželyje auklėtoja su vaikiukais kepė labai skanius vaflius iš vollkorn (kaip išversti?!) miltų ir migdolų drožlių (galima ir lazdyno riešutų). Davė ir mums, mamytėms (buvo ir pora tėvelių) paragauti. O jau skanumas! Jau kitą dieną kepiau ir aš juos namie. Dingo akimirksniu. Mudu abudu su Angelino pasidarbavom :)

Ketvirtadienio pavakarę užsukome į gyvūnėlių parduotuvę. Tiksliau, mus nusivedė Max su savo mama. Kaip Angelinui ten patiko! Triušiukais ir žiurkėnais nelabai susidomėjo. Jį labiau traukė įvairiausi paukšteliukai, pelytės, bei žuvytės. O kaip su pastarosiomis Angelo "žaidė": pridėdavo rankutę prie akvariumo stiklo (žuvytės aplipdavo jo ranką), paskui staigiai sujudindavo rankutę, tai visos baikštuolės išsilankstydavo kuri kur. O didžiausią įspūdį Angelui paliko vėžlys, kurį aptiko viename akvariume. Jau tiek juo grožėjosi, kad vos ne vos pavyko mums Angelino įkalbinti išeiti iš parduotuvės.

Paskui mes visi ėjome valgyti ledų.

O po to, aplankėme Max močiutę (jo mamytės mamą). Ech... o Angelino močiutės taip toli gyvena, užsimanęs taip staigiai neaplankysi.

Penktadienį kepiau obuolių pyragą pagal Sonatiną. Tik jau kelintą kartą iš eilės, vis pamirštu pasirūpinti migdolų plokštelėmis, bet vis tiek pasakiškas gaunasi tas pyragas!

Taip pat tą pačią dieną kepiau "Quiche Lorraine" . Kam smalsu, reikėjo svogūnų, dešros, kiaušinių ir iš sviestinės tešlos pasidaryti pagrindą. Irgi labai skanus dalykėlis gavosi. Jau nebe pirmą kartą jį kepu.

Po pietų važiavome į gamtą, prie ežero. Vėl gi mudu abudu su Angelino, bei Max, jo mama ir jo močiutė. Pasidarėme šaunų pikniką. O jau tiek prisivalgėme, kad paskui labai sunku buvo bėgioti paskui vaikučius, dūkstančius žaidimų aikštelėje. :)
Angelinui labai patiko milžiniškas tramplinas ir beždžionių tiltas (tas kuris juda į kairę ir į dešinę, kai juo eini).

Pasitaikė mums pamatyti ir vieną oro balioną, skrendantį labai žemai. Angelino taip jo norėjo, vis "bitteschön" sakė, norėjo, kad mes jam jį iš padangės nukeltume. :)

Susidomėjome ir "Planetų keliu". Tai toks projektas, vaizduojantis Saulės sistemos planetas, kurios daugybę kartų yra sumažintos ir išdėliotos tiksliu atstumu viena nuo kitos ( 1 metras atitinka vieną milijoną kilometrų). Mes apžiūrėjome tik Marsą. (Ar pastebėjote tą mažutį rutuliuką? Aš, tiesą sakant, kokias penkias sekundes nesupratau, kur man to Marso ieškoti. :)) Vaikiukai buvo labai nusikalę ir atsisakė toliau eiti, o juos nešti ant kupros porą kilometrų mums nelabai norėjosi. Tai vos ne vos nusigavome iki mašinos, ir nusprendėme kitą kartą grįžti vien dėl tų planetų. Tai va. :)