Nekeptas braškinis tortas

Šį ir panašų nekeptą tortą gaminau jau kelis kartus. Pagrindas - iš sutrupintų sausainių ir ištirpinto sviesto. Paskui jau kaip ir ką turime: ar tepamo balto sūrio, ar varškės - želatina formą išlaikys.

Braškinė pasaka

Kai paskutinį kartą rinkome braškes, Angelui buvo vos du metukai, tai jis nelabai ką prisimena. Šiandien atsgriebėme už visus tuos metus be braškių rinkimo :) Vėl dviračiais numynėme link Heiden ir truputėlį už jo. Išmokau tobulai naudotis mobilaus navigacija - ausinę į ausį ir navigacinė sistema sako, kiek tiesiai važiuoti ar kada kur sukti.

Štai mes jau braškių lauke. Kur tik akys užmato, sirpsta braškės, viena už kitą raudonesnės. Vieną uogą dedame į krepšį, o dvi į burną ar pan. Tolimas kelias dviračiais atsipirko su kaupu. 

Jei jums pasitaikys proga, būtinai išbandykite šią pramogą. Bus ką prisiminti žvarbiais žiemos vakarais!

Tortas nuo Angelo - Mamos dienos proga

Vakar paklausiau Angelo, ar jis norėtų man pagaminti braškinį tortą (šį sekmadienį tiek Vokietijoje, tiek Italijoje švenčiama Motinos diena). Jis net nesumirksėjęs sutiko.

Angelo pats nusprendė, kaip ir kiek braškių pjaustyti, ir kaip jas ant torto pagrindo sudėlioti - aš į šį reikalą visai nesikišau.

Tortas gavosi nepaprastai skanus - jau suspėjo išgaruoti, taip rytdienos Motinos dienos ir nesulaukęs... ;)

Tik dabar apsižiūrėjau, kad dar neįdėjau šių dviejų darbelių iš praėjusios savaitės antradieninės mokyklėlės paskutinio užsiėmimo.

Ir su šituo piešiniu vėluoju. Čia prieš porą gerų savaičių Angelino grįžęs iš braškių lauko piešė... braškes.

O štai šitas knygeles iš bibliotekos praėjusią savaitę mes skaitėme vakarais namie.

O štai čia viena palyginus šviežia nuotraukytė, apie tai, ką Angelino išdarinėja rytais, kai mamytė ir taip mažai laiko turėdama, dar jį turi n-tąjį kartą maudyti...

O čia viena nuotrauka iš ledainės: Angelino  mielai nusuka (atidaro) pirmuosius pieno pokelių kamštelius (o tuos antruosius, tipo skardinės dangtelius, pats šeiminkas nuima, kai jam reikia pieno ledams gaminti).

Prieš kelias dienas Angelino "paaiškino" tėveliui, kad jo mašinėlės neturi numerių. Tėtis tuoj šį reikalą sutvarkė :) Šiandien ryte viena ausimi girdėjau, kad Angelino skundėsi tėčiui, kad jo mašinėlėse neskamba muzika... Žodžiu, mūsų mažasis vyras - tikrai ne iš kelmo spirtas, žino, ko nori :)

Atspėkit, kokius žurnalus mieliausiai "skaito" Angelo? O gi tuos, apie mašinas. Kartais Angelino juos nukniaukia iš tėčio, o kartais abu vyrai, tiek didelis, tiek mažas kartu juos skaito. Vienas kito klausinėja, kokios markės viena ar kita mašina. Angelo jau atskiria ir Suzuki, Porsche, Honda, Skoda, Volvo...
O kai aš kur su reikalais skubu ir Angelino sėdi vežimėly, tai jis man rodo kiekvieną pravažiuojančią ar stovinčią mašiną ir demonstruoja savo žinias.

O dabar apie šiandieninius pusryčius. Mudu su Angelino valgėmė braškių tortą. (Jau pamečiau skaičių, kiek jų esu prigaminus per pastarasias dvi savaites, bet šitas tai turbūt paskutinis šiais metais). Staiga nei iš šio, nei iš to Angelino man sako:

-La torta di fragoline la gomma della macchina. (=Braškių tortas mašinos ratas).

Aš:

-Così dura? (=Toks kietas?)

Angelo:

- No.

Aš:

- La torta di fragoline è rotonda come la gomma della macchina? E´ un cerchio? (=Braškių tortas apvalus kaip mašinos ratas? Braškių tortas tai apskritimas?)

Angelo:

- Sì.

Vakar išsipildė viena mano mažulyčių svajonių... :) Kantrybės, tuoj sužinosit, apie ką aš čia.

Tai gi nuo ko čia pradėjus? Į pavakarę termometras rodė +39° laipsnius... o mes su Angelino, po mano darbų, nepabūgę karščio, nukeliavome į lauką braškiauti...

Vokietijoj ir patiems galima laukuose pas žmones rinkti braškes. Taip daug pigiau, pats gali ne tik į krepšelį rinkti, bet ir į burną dėti, kiek tik širdis geidžia ir į pilvą telpa. Surinkusiems iki 5 kg, 1 kg kainuoja 2.80 eur. (Palyginimui, tie kurie tingi ar nenori patys braškiauti, tai už 1 kg braškių moka 4 eurus). Virš 5 kg šiek tiek pigiau, o virš 10 kg dar pigiau gaunasi.

Angelino pradžioj raškė ir į burną dėjo bet kokias braškes (t.y. ir tas, tik pusiau prisirpusias). Vėliau įsigudrino ir raudonų prisirpusių braškių ieškojo su manimi arba taikėsi iš kibirėlio kokią pačiupti.

Aš tai tiesiog kaifavau nuo braškių sultingumo ir saldumo. Turbūt jų suvalgiau dvigubai tiek, kiek į kibirėlį priraškiau :D

Čia lauko šeimininkų a la palapinė.

Vaikų žaidimų kampelis braškių lauke.

Mano rinktos ir surinktos braškytės... :)

O čia pabandymui padariau tokį labai greitą braškinį tortuką: