Miesto ralis

Man į rankas prieš kelias dienas visai atsitiktinai pakliuvo lapelis su viktorinos klausimais apie mūsų miestelį. Susidomėjome.

Vieną fontaną teko atidžiau apžiūrėti, ir atsakymą į klausimą surasti, pakelti žvilgsnį aukštyn ir ant popieriaus lapo nupiešti, kas ant bažnyčios stogo stovi, eiti palei miesto seną gynybinę sieną ir tam tikrus objektus skaičiuoti.

Prisipažinsiu, kad mes viso ralio tą dieną taip ir neapėjome. Bet mums jis labai patiko, garbės žodis ;)

Apie daug ką po trupinėlį.

Apie daug ką po truputį:

Mūsų miestelio aikštėj iškabintos vėliavėlės tų šalių, kurių komandos žaidžia pasauliniame futbolo čempionate. O kai žaidžia Vokietija, tai atvežamas ir pastatomas didelis, vai labai didelis televizorius, kad visi norintys galėtų stebėti varžybas. Smagi pramoga!

Dar du magnetukai papildė mūsų kolekciją:

Praėjusią savaitę antradieninė mokyklėlė vyko sodely. Vaikučiams ypač patiko gaudyti muilo burbulus ir...

... dainuojant dainelę apie ragainaitę ir raganių, jodinėti ant šluotos! :)

Angelino aną savaitukę, bežaisdamas smėlio dėžėj su savo mašinėlėmis, rado dvi mašinas, kažkokio vaiko paliktas ir pamestas...

Aną trečiadienį pastebėjom, kad viena parko antis atsivedė pulką mažuliukų ir minkštučiukų ančiukų.

Trečiadieniniame daržely (priešpaskutinis užsiėmimas jame) Angelino (su mokytojos pagalba) pasidarė žiūronus.

Šeštadienį ryte mūsų balkone pastebėjom nuo stogo nukritusį paukščiuką. Jam davėm gerti vandens ir lesti trupinukų, bet jis nenorėjo ar nesugebėjo pats pasimaitinti. Sukau galvą, kam čia paskambinus, ir kaip tam paukšteliui pagelbėjus. Po gero pusvalandžio, prie mūsų akių, paukštelis pasitaisė, sustiprėjo ir... nuskrido savo keliu. Kaip mums palengvėjo! Tik va, taip ir nesupratau, kas jis per vienas? Prastai gaudausi aš paukščių karalystėj.

Į ledainę, kur dirbu, karts nuo karto užsuka toks vienas gaisrininkas. Pats tikriausias gaisrininkas! Reikia paminėti, kad jis ir Angelino iš karto rado bendrą kalbą. Angelui smagu ir smalsu apžiūrinėti/spaudinėti tokį vieną aparačiuką, kurį gaisrininkas nešioja prisisegęs prie diržo.

Norėčiau pridurti, kad Angelino susirado dar vieną draugelį, mažą berniuką graiką, kuris gyvena toje pačioje ledainės gatvėje, ir dažnai užsuka paskanauti ledų. Aš žiūriu, kad man bus puiki proga pasikartoti tas graikų kalbos pamokėles, kurias savarankiškai krimtau prieš 6 metus... :)

Vakar vakare, grįžusi iš darbo, pašto dėžutėj radau laišką siurprizą nuo brangios draugės iš Florencijos. Pažiūrėkit, koks jos kruopštumas ir išradingumas:

Didžiuliame voke, be laiško buvo ir knygelė Angelinui.

O ką apie šiandien dieną papasakoti? Nedirbau aš šiandien, tai mudu abudu su Angelino atsigriebėm už visą savaitę, kiek prisivaikštinėjom, kiek visko pamatėm.

Pastebėjom, kad mūsų miestelio prekybos centro grindys štai taip išpuoštos:

Angelino smalsiai apžiūrinėjo pėdsakus, kartu išsiaiškinom kuris kokiam gyvūnui (vienas iš jų - žmogui) priklauso.

Atsakėm į viktorinos klausimus, visai neblogai būtų laimėti vieną iš trijų čekių iš žaislų parduotuvės... :D

Užsukom ir į parką. Pamaitinom antytes. Angelo seniai jau viską mintinai žino, kas kur yra, tai jis buvo šiandien mano gidas. Parodė man laukinių bičių namelį:

... skruzdėlę mamą, kuri, pasak jo, skubėjo namo pas vaikelius savo...

... skruzdėlyną...

... gulbę...

...antis...

... mielus paukštelius (kas jie per tokie, gal kas žino?)

Grįždami namo, sustojome pasigrožėti malūnu ir...

... ir pamojuoti šiam ponuliui.

Po pietų miegelio vedžiau Angelino į darželį. Auklėtoja su vaikučiais visas dvi valandas prabuvo lauke. Jie net pikniką pasidarė pavėsinėj! Vėliau aš klausiau Angelino, ką jis valgė daržely, tai jis man atsakė: "piknik" oi juokiausi :D

Ryt į darbelį... o taip!
Aš dirbu vienoj mažulytėj ledainėj. Tomis valandomis, kai aš ten būnu, darbo tikrai nedaug. Šeimininkui svarbu, kad kažkas būtų salėje, jei ateitų vienas ar kitas klientas. Mat jis pats tuo metu laboratorijoj gamina ledus. Aš per savo darbo laiką padarau vieną kitą espresso ar cappuccino, parduodu vienokio ar kitokio skonio ledus, suspėju ir viena akimi paganyti Angelino ir pažaisti su juo.
Taip, o taip, gerai perskaitėte! Aš dirbu, bet Angelo su manimi tuo laiku būna :) Jis tikras šaunuolis, ramiai sau knygeles pavarto, ar paburzgia su mašinėlėmis, ar pro langą stebi kitoje gatvės pusėje vykstančias statybas, ar gatve važiuojančias pačias įvairiausias mašinas. Suvalgo vieną ar kitą ledų porciją (čia reikėtų paminėti, kad aš taip pat nuo jo neatsilieku, net pralenkiu, nes aš ir vienu ar kitu cappuccino pasimėgauju) :D Jam skaniausi bananiniai ledai, o man - sviestinių sausainių skonio.
Kai mes išeinam namo, kažkur apie penktą vakaro, prasideda tikras darbas ledainėj. Bet tada jau pats vienas šeimininkas susidoroja su situacija. Iki pat dešimtos vakaro ateina žmonės ir nori išsinešimui namo po kelias porcijas "Spaghetti Eis"...

ar "Amarena-Becher"

 ar "Erdbeer-Becher" ir pan.

Kokia smagi savaitė! Atradome net dvi dar mūsų anksčiau neišbandytas žaidimų aikšteles. Viena - 9 min. kelio pėsčiomis nuo namų, kita apie 15 min. Jose laipiojimo, karstymosi ir čiuožimo konstrukcijos tokios aukštos, kad man iš karto kažkuo priminė Ketteler Hof, kur mes buvome pernai pavasarį. Žodžiu, tiek Max, tiek Angelo -tikri beždžioniukai. Mes paskui juos kopėm į tas aukštybes, o paskui visi spygaudami čiuožėm žemyn.
Štai nuotraukos tos tolimesnės žaidimų aikštelės. O kitos dar nesuspėjau nufotografuoti, kantrybės.

Po ilgų atostogų, vėl susimatėme su kitomis mamytėmis ir vaikučiais žaidimų grupėje. Angelo iš arčiau apžiūrėjo vos kelių savaičių Amy broliuką Sam. Man buvo puiki proga paaiškinti Angelinui, ką šis mažylis moka, tiksliau, kiek jam dar daug visko reikės išmokti.

O trečiadienį darželio grupės auklėtoja man pagyrė Angelo sakydama, kad jis jau pradeda šnekėti vokiškai, ir kad viską jau supranta, kas jam sakoma. Ooo geras!


Jau n-tąjį kartą mudu su Angelino kepėme varškės bandeles. Tos trys mažutės - Angelo darbas.

O štai ketvirtadienį mes (Max ir jo mama, Angelo ir aš) pasidarėm miestelio parke pikniką. Aš iškepiau devynias galybes Toast Hawaii.

Prieš tai nepamiršom balta duonele pamaitinti antyčių. Pasigrožėjom ir kitais parko paukščiais.

Angelo vakarais prieš užmigdamas garsiai lovoje pats su savimi aptaria dienos įvykius. Tik ir girdisi pro uždarytas duris, tai Max... tai paperelle (antytės), tai Spielplatz (žaidimų aikštelė) ir pan.

Dažnai pasidarome pomidorų, agurkų salotas su svogūnų laiškais iš mūsų balkono. Gėris!

Štai kokį koncertą pas mus galima išgirsti pavakariais pro atidarytą virtuvės langą (jei jis uždarytas, absoliučiai nieko nesigirdi).

Vos nepamiršau, dalyvaujame Ernsting`s Family piešinių ir fotografijų konkurse. Taip norėtume patekti į kalendorių :)

Super ilgas Velykinis įrašas.

Gerai, kad šiomis dienomis pasižymėjau ant lapelio, ką mes veikėme, nes tikrai visko nebeprisiminčiau. Tai gi, šifruoju aš tuos konspektus... :)

Kelis kartus prieš pietus žaidėme Angelino draugo Max kieme esančioje žaidimų aikštelėje. Buvo labai vėjuota tomis dienomis, bet nešalta. Abu berniukai gražiai bendravo ir dalinosi formelėmis bei mašinėlėmis, o mes su Max mama prisičiauškėjom.

Trečiadieninėje darželio grupelėje auklėtoja užsiminė, kad kitą savaitę užsiėmimo nebus, nes atostogos. Vaikučiai gavo zuikio neštų ir pas auklėtoją paliktų šokoladukų. O mamytės ir tėveliai buvo apdalinti savo vaikučių darbeliais: vaikai darė delniukų antspaudus ant popieriaus, kuris vėliau buvo įlaminuotas. Kaip praktiška!

Praėjusią savaitę kepiau daug sausainių, juos šventiškai įpakavau ir apdalinau drauges.

Ketvirtadienį aplankėme Angelino draugę Lilav.  Visi keturi (du vaikučiai ir mes, dvi mamytės) ėjome pasivaikščioti. Parduotuvių centre susidomėjome Velykine užduotimi. Reikėjo vienoje iš vitrinų surasti paslėptą auksinį kiaušinį. Jį radome, bet laiko reikėjo nemažai.

Austėjos blogas išspausdino dar kelis mūsų darbelius: avytę iš kiaušinių lukštų ir viščiuką iš siūlų. Šis konkursas jau baigėsi, dabar kitas paskelbtas. Vėl mielai pasidarbuosim.

Čia mūsų namų Velykinės dekoracijos:

Kelis gražius rytus žaidėme su Angelo ir aikštelėje prie mūsų namų. Išbandėme smėlio ir vandens malūnėlį, statėme pilis ir t.t.

Porai minučių buvo užklydęs ir vienas šuo į žaidimų aikštelę. Vis atnešdavo man arba Angelui pagaliuką, norėjo, kad mes su juo žaistume. Nors negalima šunims į vaikų aikštelę (už penkių minučių prisistatė šeimininkė su pavadėliu), bet Angelinui buvo nuostabi proga iš arčiau pažinti šunį. Koks mano vaikiukas laimingas buvo, juk šunys jo patys mylimiausi gyvūnai.

Ką dar nuveikėme įdomesnio? Dažėme kiaušinius.

Gavome daug Velykinių lauktuvių iš draugų. Kiek suspėjau, nufotografavau, nes jau daug kas pilvuose... :)

Gavau atvirutę su sveikinimais nuo  krikšto mamos. Ačiū!

Du kartus buvome parke lesinti antyčių. Dabar jomis pasirūpina Angelo. Pats nusprendžia kuriai antytei kiek duonelės duoti. Kai susirenka visas būrys, tai Angelino išpila visą turinį iš maišelio ant žolės, tada kiek suspėja, pamėto į kairę ir į dešinę kitoms antims. Toks susikaupęs visas, rimtas vyrukas, o paskui atsikvepia ir man nusišypso. Nepakartojamas!

Šeštadienį mūsų prekybos centre sutikome didelį zuikį bekalbinantį mažuosius ir bedalinantį Kinder siurprizus. O aš... neturėjau fotoaparato... Grr....

Velykas gražiai sutikome namuose. Ryte nusivedžiau Angelino į parką, kur "radome" zuikučio paliktą kiaušinį.

Čia mano kepti kiškis ir avytė. Pritrūko laiko papuošimams. Hmm...

 Luciano darė špinatų ir kiaušinių tortą pyragą. (Jei nesaldus, vis gi pyragas, ar yra koks kitas žodis?)

Ridenome margučius. Angelino juos mėtė, užuot ridenęs. Ir į ką pavirto mūsų svetainė... manau, įsivaizduojat. Bet smagu buvo. Prisijuokėm.

O vakar vakare, kai Angelo jau miegojo, o Luciano žiūrėjo televizorių, aš su Max mama ir Max važiavome kepti ant laužo duonos, pamautos ant pagaliuko (Stockbrot). Tai irgi viena iš vokiškų tradicijų.