Antroji gruodžio mėn. pusė bei pačios Kalėdos

Pagauki krintančią snaigę,
Sugniaužki ją delne.
Tegul linksmybės Tau nesibaigia,
Įsivaizduok, kad gyveni sapne...

Su kerinčiom Šv. Kalėdom!


Ką gi mes tokio smagaus ir įdomaus nuveikėme antroje gruodžio pusėje ir per pačias Kalėdas?

Kažkada sugalvojome išsinešti į lauką keletą žvakučių ir jas uždegti. Tada Angelo vis užmesdavo sniego ant jų, taip užgesindamas liepsną. Smagu jam buvo be galo be krašto!

Dar kepėme devynias galybes sausainių. Kitokių šį kartą. Išbandžiau ir porą naujų receptukų. Vienas jų tapo mano mėgstamiausių sausainių receptu!

Angelo gavo atsakymą iš Nikolaus, o siuntėme, tai berods, Kalėdų Seneliui :)

Angelo iš darželio paskutinę dieną prieš atostogas grįžo su dovanėlėmis (darbeliais) man ir tėčiui.


Konkurse (aną kartą buvau užsiminusi apie darbelį Kalėdų eglutę) Angelui nusišypsojo fortūna: jis laimėjo medinį geležinkelį, bei dar porą malonių smulkmenų.

Kas dar, o gi Angelo gavo labai gražią savos gamybos atvirutę iš Domo (iš Oranžinių namučių).


Smagu, kad radome laiko ir Raganos nameliui kepti. Šiemet gavosi net du, bet tokie labai kreivi šleivi, bet mieli.

Prieš pat Kūčias buvome kine, matėme "Niko 2". Labai smagus Kalėdinis filmukas.

Šiemet Angelo gavo tikrai gražių dovanėlių nuo Kalėdų Senelio. Kelias knygeles (apie smurfus ir ančiuką Donaldą), memo žaidimą su indėniuku Yakari, bei skaičių loto - bus proga išmokti tų skaičiukų kurių dar nemoka.

O štai čia daug nuotraukyčių.

Vilniaus Geležinkelių muziejuje

Vieną rytą mano mama, Angelo ir aš visiškai atsitiktinai atsidūrėme „Geležinkelių muziejuje“.

Tiesiog, mes atvažiavome į traukinių stotį, kurioje nusipirkome bilietus į ..... (kitame įraše papasakosiu išsamiau, kur mes norėjome važiuoti). Tada apsižiūrėjome, kad dar gerą pusvalanduką iki traukinio išvykimo turime. Ką gi mums nuveikus, pagalvojome ir tada mūsų žvilgsniai užkliuvo už rodyklės į viršų su užrašu „Geležinkelių muziejus“.

Muziejaus gausi ir spalvinga ekspozicija buvo įdomi tiek suaugusiam, tiek vaikui.

Gaila, kad tik nieko nebuvo rankomis galima liesti.

Angelui ypač patiko važiuojantys traukinukai.

Vėliau pamatėme darbo staliuką su knygelėmis, žaisliniais traukinukais, užduotimis ir spalvinimo lapais.

Mes ten tiek užsisėdėjome, kad gerai, jog mūsų traukinio nepražiopsojome!

Iš „Geležinkelių muziejaus“ išėjome su šypsenomis. Sau daviau žodį, kad apie jį būtinai papasakosiu savo puslapio skaitytojams. 

Angelo ir geležinkelio stoties tualetai.

Kartą einam mudu su Angelo pro geležinkelio stoties tualetus. Aš Angelui pakomentuoju, kad ten tualetai. Angelo pasižiūri į tris mėlynas duris ir taria:
- Un bagno per fare la pipì, un`altro bagno per fare la cacca, ed un`altro per lavarsi le mani. (Vienas tualetas - sisi padarymui, kitas - didesniam reikalui, o dar kitas - skirtas rankoms nusiplauti.) :D

Angelo "dirba" Vokietijos geležinkeliuose.

Esu jau rašiusi įrašą apie vieną vokietę, su kuria mudu su Angelo labai susidraugavome. Mes pro jos darbo vietą (ji nuleidžia ir pakelia užkardas, atvažiuojant ir pravažiuojant traukiniui) einame kas dieną.
Aną savaitę ji mus pamatė einančius ir pasikvietė pas save į viršų (jos postas tokiame siaurame aukštame namelyje).
Čia dar ne viskas! Gerumėlis tame, kad ji Angelui leido padeti jai suspaudinėti reikiamų mygtukų kombinaciją, kad nusileistų, o paskui ir pasikeltų užkardos.

Kaip Angelui nuskilo! Ir kaip jam jo "darbas" patiko ;)