Rodomi pranešimai su žymėmis sniego senis. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis sniego senis. Rodyti visus pranešimus
2011 m. lapkričio 29 d., antradienis
Mūsų miestelio Kalėdinė mugė: Darbelių palapinė.
Šeštadienį po pusryčių mudu su Angelo vėl skubėjome į mūsų miestelio Kalėdinę mugę. Tik šį kartelį ne pas Nikolaus ir Knecht Ruprecht, o į darbelių palapinę.
Joje buvome patys pirmieji entuziastai :) Pirmiausiai Angelo nuspalvino flomasteriais medinį eglutės papuošimą (senį besmegenį).
Vėliau Angelo su mano maža pagalba padarė štai tokį paveiksliuką su Kalėdų motyvais (visos priemonės - nemokamos):
Tiesa, kol jį parsinešėme rankinuke namo, tai žvaigždutės atsiklijavo, teko vėl jas klijuoti... :D
Labels:
darbeliai,
Kalėdos,
paveikslai,
sniego senis
2010 m. gruodžio 26 d., sekmadienis
Apie tai, kaip mes praleidom Šv. Kūčių vakarą ir sutikom Šv. Kalėdas.
Šiemet per Kalėdas turėjom neregėtai nematytai daug sniego:

Po sniegu "dingo" viskas, kas buvo mūsų balkone:


Štai mūsų kuklus šventinis stalas (visai nelietuviškas), nes Luciano jį ruošė (su Angelo), o aš tuo metu tvarkiau namus.

Tiesa, šiuos sausainius iš "3 in 1" tešlos aš kepiau dar prieš Kalėdas, ir pakavojau, kad jie "nedingtų" ir švenčių sulauktų.

Beje, ir meduolinį namelį mes taupėm (tiksliau, aš taupiau) Kalėdoms. Kaip sužibo Angelino akys, kai jis išgirdo, kad jau mes tą raganos namelį valgysim :)
Pagaliau sužinojom, kokią dovanėlę mums daržely padarė Angelo (kalbu apie popierinį žibintą):

Luciano norėjo Angelui pagal itališką tradiciją mūsų dovanėlę įteikti vidurnaktį. Aš jį perkalbėjau, sakydama, kad lai Angelino vis dar tiki Kalėdų Seneliu, kuris palieka dovanas po eglute (pernai ir užpernai taip darėm).
Ir žinot, kas juokingiausia? Kad net mes patys nesulaukėm vidurnakčio! Vat tai tau :)
O Angelino toks laimingas buvo ryte, kai rado dovanėlę po eglute.
Viena iš dovanėlės sudėtinių dalių buvo šiltos kojinės su elniukais. Angelo jas kaip čiupo, ir iš karto jų viduj kažko ieškojo (buvo pratęs Adventinio kalendoriaus kojinaitėse ieškoti siurprizų) :D
O dabar apie šventines (ir ne visai) mūsų katinėlio Zoro išdaigas:
Nepatikėsit, bet mūsų kačiukas prieš kelias dienas užšoko ant Kalėdų eglutės, stovinčios mūsų svetainėje ir... ją nuvertė ant žemės. Gerai, kad nei vienas bumbuliukas nesudužo!
Jau net nekalbu apie girliandą, kurią jis kokius 5 kartus per dieną nutraukia nuo eglutės... Kartais ir kokį bumbuliuką atkabina, ir jį ridinėja po svetainę... :D
Tualete, Zoro mielai tupi ant palangės, o prieš užšokdamas ant jos, net nežinau, tyčia ar netyčia, nuleidžia vandenį!!!
Zoro vakar mane iki ašarų prajuokino: svetainėje palindo po sofa, ir atsispirdamas letenėlėmis į sofos dugną, ant nugaros čiužinėjo grindimis... kaip koks šikšnosparnis, tabaluojančiomis ausimis :D
Vakar mudu su Angelino norėjome nulipdyti sniego senį, bet sniegas nelipo... Štai šiandien sniegas truputuką patižo, o mums kiek laimės!
Štai kokį sniego senį ir sniego katiną mes nulipdėm:
Po sniegu "dingo" viskas, kas buvo mūsų balkone:
Štai mūsų kuklus šventinis stalas (visai nelietuviškas), nes Luciano jį ruošė (su Angelo), o aš tuo metu tvarkiau namus.
Tiesa, šiuos sausainius iš "3 in 1" tešlos aš kepiau dar prieš Kalėdas, ir pakavojau, kad jie "nedingtų" ir švenčių sulauktų.
Beje, ir meduolinį namelį mes taupėm (tiksliau, aš taupiau) Kalėdoms. Kaip sužibo Angelino akys, kai jis išgirdo, kad jau mes tą raganos namelį valgysim :)
Pagaliau sužinojom, kokią dovanėlę mums daržely padarė Angelo (kalbu apie popierinį žibintą):
Luciano norėjo Angelui pagal itališką tradiciją mūsų dovanėlę įteikti vidurnaktį. Aš jį perkalbėjau, sakydama, kad lai Angelino vis dar tiki Kalėdų Seneliu, kuris palieka dovanas po eglute (pernai ir užpernai taip darėm).
Ir žinot, kas juokingiausia? Kad net mes patys nesulaukėm vidurnakčio! Vat tai tau :)
O Angelino toks laimingas buvo ryte, kai rado dovanėlę po eglute.
Viena iš dovanėlės sudėtinių dalių buvo šiltos kojinės su elniukais. Angelo jas kaip čiupo, ir iš karto jų viduj kažko ieškojo (buvo pratęs Adventinio kalendoriaus kojinaitėse ieškoti siurprizų) :D
O dabar apie šventines (ir ne visai) mūsų katinėlio Zoro išdaigas:
Nepatikėsit, bet mūsų kačiukas prieš kelias dienas užšoko ant Kalėdų eglutės, stovinčios mūsų svetainėje ir... ją nuvertė ant žemės. Gerai, kad nei vienas bumbuliukas nesudužo!
Jau net nekalbu apie girliandą, kurią jis kokius 5 kartus per dieną nutraukia nuo eglutės... Kartais ir kokį bumbuliuką atkabina, ir jį ridinėja po svetainę... :D
Tualete, Zoro mielai tupi ant palangės, o prieš užšokdamas ant jos, net nežinau, tyčia ar netyčia, nuleidžia vandenį!!!
Zoro vakar mane iki ašarų prajuokino: svetainėje palindo po sofa, ir atsispirdamas letenėlėmis į sofos dugną, ant nugaros čiužinėjo grindimis... kaip koks šikšnosparnis, tabaluojančiomis ausimis :D
Vakar mudu su Angelino norėjome nulipdyti sniego senį, bet sniegas nelipo... Štai šiandien sniegas truputuką patižo, o mums kiek laimės!
Štai kokį sniego senį ir sniego katiną mes nulipdėm:
2010 m. sausio 16 d., šeštadienis
Apie daug ką po trupinėlį.
Štai kaip Angelo man vieną rytą atsakinėjo į klausimus:
- Angelo, come si chiama tuo papà? (Kuo vardu tavo tėtis?)- Schatz. (vokiškai - turtas, brangenybė)
- Come si chiama tua mamma? (Kuo vardu tavo mama?)
- (Pagalvojo šiek tiek.) Schatz.
- Come ti chiami tu? (Tu kuo vardu?)
- (Galvojo, galvojo ir sugalvojo.) Schatz!
Pasipildė Angelino žaislinė krautuvėlė dviem produktais.
Trečiadienį po pietų vedžiau Angelo į darželį, kur jis žais su kitais vaikučiais, darys darbelius, dainuos ir... bus be manęs. Šį kartelį visos mamytės buvo su savo vaikučiais kartu, bet jau nuo kitos savaitės, pratinsis tie vaikučiai būti be mūsų, mamyčių. Tas kelias valandas trečiadieniais, aš būsiu laisva, kur norėsiu, ten galėsiu eiti, bet, aišku, vis galvosiu, kaip gi tam mano mažyliui sekasi.
Štai čia Angelino darželio grupelės ženkliukas:
Vakar labai turiningai diena prabėgo. Statėm senį besmegenį...
... padarėm vieną žirafą iš sniego "Milijonui žirafų"...
... vėl ėjom į parką pasižiūrėti, kaip gi tos mūsų lesyklėlės atrodo...
... darėm tokį eksperimentą: į butelį įpylėm 0,1 litro acto, į balionėlį įbėrėm šiek tiek kepimo miltelių ir, žiūrėkit, kas gavosi:
... bei, Angelo piešė kreidelėmis.
2009 m. gruodžio 24 d., ketvirtadienis
Užvakar labai norėjom nulipdyti sniego senį, bet sniegas labai purus buvo ir visai nelipo. Štai vakar, mūsų džiaugsmui, pakilo keliais laipsniais temperatūra, vietomis sniegas jau tirpo, bet mums pasisekė susirasti nemažą plotelį sniego, tai pasiraitojom rankoves ir kibom į darbą. Štai:
Kokios Kūčios be kūčiukų? Štai kaip Angelino darbavosi vakar vakare:
Labels:
kūčiukai,
sniegas,
sniego senis
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)
