Popietė žaidimų aikštelėje

Angelo penktadieniais po pietų lanko sportą vienoje mokykloje. Kartais po užsiėmimo jis pažaidžia šios mokyklos žaidimų aikštelėje su kitais vaikais, kol aš su jų mamytėmis pasišnekučiuojame, pasidaliname naujienomis.

Šį kartelį mudu su Angelo į šią žaidimų aikštelę atvažiavome, nors jokio jam užsiėmimo nebuvo. Kadangi prigriebiau fotoaparatą, tai galiu pasidalinti su jumis nuotraukomis:

Smagu čia žaisti krepšinį. Ne taip jau paprasta pataikyti, nes už lanko sienos nėra, ir niekada nėra aišku iš kurios pusės kamuolis atgal išlėks :)

Kol mes linksmai laiką leidžiame žaidimų aikštelėje, mūsų dviračiai ilsisi :D (Beje, Angelo dar pernai gruodžio mėn. persėdo ant dar didesnio dviračio, kurį matote nuotraukoje.)

Trumpa pertraukėlė: Angelo stiprinasi žemės riešutais (jie jam patys mėgstamiausi po anakardžių, o man turbūt vieninteliai riešutai, kurių aš nemėgstu :)

Angelui labai patinka šie traktoriaus ratai: šokinėjo nuo vieno ant kito iki nebegalėjimo.

Angelo mokykliniai reikmenys ir pirmieji namų darbai

Ne tik Angelo mokyklinius daiktus, bet ir rūbus pažymėjau etiketėmis su jo vardu. Jas užsakiau čia.

Angelo mokykloje dažniausiai būna iki vėlyvos popietės. Pasibaigus pamokoms jis mokykloje valgo pietus, paskui ruošia namų darbus prailgintoje grupėje, o vėliau turi laiko žaidimams ar kokiai nors užklasinei veiklai (kepimui, darbeliams ar sportui). 

Kelis kartus per savaitę Angelo mokykloje būna šiek tiek trumpiau, nes jo laukia būreliai: Muzikos mokykla (violančelė) ir sportas. O sekmadieniais Angelo lanko šachmatų būrelį.

Štai Angelo pirmosios mokyklinės užduotėlės:

Pratimai nugaros raumenims stiprinti

Pastebėjau, kad Angelo nelabai tiesiai sėdi ir vaikšto. Susirūpinau. Susiradau internete labai žavią mankštelę, skirtą būtent nugarai. Išbandėme - labai patiko. 

Žiūrėsime, kiek naudos šie pratimai duos per kelias savaites.

Speed4

Angelo visai netikėtai sudalyvavo mažųjų sprinterių bėgimo varžybose. Kad suprastumėte apie ką aš čia, kviečiu pasižiūrėti šį video.

Angelo dviejų bėgimų rezultatai (jei kada ateity jis vėl bėgs, bus įdomu mums palyginti, kaip su metais keičiasi (gerėja) jo rezultatas):

Angelino - labai mielas ir lipšnus berniukas. Man po dvidešimt kartų per dieną sako:
- Aš tave myliu-liu, aš irgi tave myliu.
Aš jam žinoma irgi pasakau, kad jį labai myliu, jį apkabinu ir duodu vieną kitą bučkį.

Vakar  aš "supykau" ant Angelo, kad jis neužmigo pietų miego (6 dienas per savaitę Angelino neturi galimybės miegoti pietų, tai tą vieną vienintelę dieną per savaitę, kai būnam namuose, nevisada jam pavyksta užmigti). Na bet ne apie tai aš čia. Norėjau parašyti, kad aš Angelui pasakiau, kad jei jau jis nemiega, aš einu pamiegosiu, nes pavargus esu. Gudruolis man pasiūlė "non dormire, schiacciare i tasti" (nemiegoti, spaudyti mygtukus - turėjo omeny kompiuterio klaviatūrą) :)

Štai kokias knygas (iš bibliotekos) vartėme/skaitėme namuose praėjusią savaitę:

O apie šias dvi knygeles norėjau plačiau parašyti. Labai jos mums patiko.

***

Kaip kiškių šeimynėlė, taip ir mes pradėjome kviestis vakarais "Šlepečių traukinuką", kuris nuveža Angelino į vonią - praustis, o paskui į jo kambariuką - miegoti.

***

Vartydamas šią knygutę (aišku su mano paskaitymais), Angelino labai noriai atkartodavo, ką gyvūnai (kaip ir jis) moka daryti: sukioti galvą, mojuoti ir ploti rankomis, atsiklaupti ant kelio, trepsėti ir pan.

Kiek daug visko susikaupė neaprašyto ir neišpasakoto. Bandysiu trumpai užsiminti, kur buvom ir ką veikėm.

Praėjusį savaitgalį nusivedžiau Angelino į grafikos darbų parodą. Prie daugelio stendų ilgokai stoviniavome, nes darbai tikrai buvo rinktiniai.
Kas labiausiai patiko Angelinui? Ne, visai ne grafikos darbai... manau, kad muzikantai, kurie scenoje grojo, ir savo muzika kūrė labai savitą atmosferą. Angelo nenuleido akių nuo muzikos instrumentų, ypač gitaros. Kai reikėdavo ploti, jis visai neplodavo, tik pergyvendavo, kad jau daugiau muzikantai nebegros. Už kelių sekundžių, išgirdęs pirmus naujos dainos akordus, iš laimės spygaudavo.

Per šią nepilną savaitukę, gavome net du siuntinukus su lauktuvėmis. Vieną atsiuntė Angelino lietuviški seneliai su tetule, kitą - Angelino itališka močiutė. Dovanėlės - Angelino dviejų metukų gimtadienio proga. Nufotografuot man nėra kaip, nes mano fotoaparatas sugedo... Šiomis dienomis žadu įsigyti kitą, bet man labai gaila senojo :( Tik duokit man pafotografuot, ir valgyt galite neduoti... Aš, visai ne aš, be fotoaparato...

Aną dieną, parduotuvėje DM, išbandėme vaikišką vežimėlį prekėmis susikrauti. Angelino jautėsi labai suaugęs, noriai stumė vežimėlį. Aš, aišku, vis jam už akių užbėgdavau, jei į kokią lentyną su dūžtančiais produktais nusitaikydavo. Angelo padėjo man krauti į vežimėlį tuos kelis produktus, kurių mums tą kartą reikėjo.

Pasibaigė sekmadieniniai sporto užsiėmimai. Sugalvosim ką veikti, tik kad greičiau tikrasis pavasaris ateitų.

Tiek šią savaitę daržely (Loslösegruppe), tiek praėjusią, auklėtoja vedėsi vaikučius į vaikų darželio kiemą pažaisti. Kas smėlyje kapstėsi, kas žaidė su buldozeriais ar mašinėlėmis, kas suposi, kas karstėsi. Ne visą užsiėmimą jie prabuvo kieme, vos pusvalanduką, nes nėra dar taip šilta. Bet, kadangi saulutė draugiškai švietė, tai nusprendė pasinaudoti proga ir kažką smagaus lauke nuveikti.

Vakar kepėme varškės bandeles. Reikės kažkiek patobulinti receptą, nes ne tokios jau ir saldžios gaunasi, ir per daug jaučiasi kepimo miltelių skonis.

Labai smagiai klausomės vienos Detlev Jöcker dainelės, pagal kurią galima ne tik dainuoti, bet ir šokti.

Vakar su Angelino ėjome į parką, pasidžiaugti bundančia gamta. Jam parodžiau pumpurėlius ant krūmų, paaiškinau, kad iš jų išaugs lapai. Šiemet pirmą kartą aplankėm parke gyvenančius (aptvertus) paukščius: vištas, gaidžius, žąsis, juodasiąs gulbes, baltuosius balandžius, kanarėles, papūgėles, fazanus ir povus. Angelino baisiai nenorėjo eiti namo, bet kažkaip jį sugebėjau įkalbinti.

Mamma mia, kaip dienos greitai lekia, garbės žodis, nebespėju aš jau nieko. Kaip visada, pas mus veiklos devynios galybės.
Aną dieną Angelino, bevalgydamas daržovių košę, rado porą (daržovę), ir jį užsidėjo ant piršto, sakydamas, "papà, male male" (tėčiui skauda). Akimirką net nesupratau, apie ką jis čia, paskui prisiminiau, kad prieš gerą savaitę, tėtis įsipjovė pirštą, ir ant jo pleistriuką užsiklijavo, tai va, Angelino sugalvojo tėtį pamėgdžioti.

Nuo antradienio Angelo labai daug šneka. Net neužsikirsdamas. 2-3 žodelių sakinukais. Apie viską, ką žino ir mato. Ir atsako į įvairius klausimukus.
Aš jam sakau: "Angelino, mamma è stanca, cosa deve fare lei? " (Mamytė pavargusi, ką ji turėtų daryti?).
Angelo: "Nanna". (Miegoti.)

Antradienį žaidimų grupėje Angelino ir kiti vaikučiai darė senius besmegenius iš popieriaus.

Žaidėm naujus žaidimus, mėgdžiojome įvairius gyvūnus. Štai sužinojau, kad vokiškai kirpimas žirklutėmis mėgdžiojamas štai taip - "šnap, šnap" - o aš visada sakau, "cak, cak".

Kas čia dar tokio, ko dar nepasakojau?
Angelo šiomis dienomis linksmai žaidžia su plastmasiniais buteliais, atsukinėja dangtelius, juos sukeitinėja vietomis.
Vieną pavakarę ėjom valgyti spurgų į kepyklėlę. Reikės, sakau, kada pabandyti jų išsivirti namie.

Trečiadienį aš pasilikau daržely kartu su auklėtoja per užsiėmimą, nes buvo mano eilė stebėti, ką vaikučiai veikia ir ko išmoko.
Kai dainavome pasisveikinimo dainelę, Angelo mus visus prajuokino. Užuot rodęs pirštuku į save, kai dainavom apie jį, kai jo vardą ištarėm, rodė į mus visus. Po to aš jam namie paaiškinau, kad jam reikia į save rodyti, kai jo vardą taria auklėtoja su vaikučiais. Ko norėti? Angelo, pats mažiausias iš visų, ir vienintelis, kurio šeimoje nekalbama vokiškai.

Angelo daržely žaidė su visais, tai nutoldavo nuo manęs, tai vėl priartėdavo. Prajuokino mane vienas epizodas. Ieškojau akimis Angelino, o tas sėdi prie vaikiško staliuko patogioje kėdėje, o viena mergytė jam duoda iš žaislinių puodelių tariamos arbatėlės. Nieko sau!

Vienu momentu pasigirdo duslus metalinis bum - o gi vienas berniukas pasiėmęs metalinę lėkštutę tikrino kito berniuko galvos stiprumą. Be žodžių.

Štai naujas vaikiukas grupėje, visas tas 2 valandas ratu lakstė ir visiems po šimtą kartų "hallo" sakė. Be komentarų.

Ketvirtadienį ėjom pas Max į svečius. Abu vaikai žaidė plastilinu. Kočiojo jį kočėlais ir spaudė įvairias formeles.
Vėliau atėjo pas mus, abi mamytes, į virtuvę, užsilipo ant didelių kėdžių abu, Angelo paėmė mano kavos šaukštelį. Juo kokius tris kartus pasėmė kavos iš mano puodelio, ir davė Max. O tas, kaip paukščiukas, vis žiojosi ir norėjo dar. Rytais tėtis duoda kavos Angelinui, tai Angelo paprasčiausiai pamėgdžiojo savo tėtį.

Angelino man vis daugiau padeda virtuvėje. Jau ir žuvies pirštelius sudeda į orkaitę. Jei kepam ką nors, tai stebi, kaip miltai, kiaušiniai, pienas ar sviestas keliauja į vieną indą, ir pamaišyti man padeda, o gal, tiksliau, aš jam padedu, jei reikia ir mikseriu plakam. Štai mūsų keptieji meškiukai.

Praėjusį sekmadienį buvom sportuoti tik mudu su Angelo. O štai šiandien, mes 3, ir Max šeimynelė, irgi 3 asmenys. Abu berniukai norėjo būti ir žaisti su tėveliais ir tarpusavy, tai aš su Max mama, patenkintos mėtėm kamuolį į krepšį, ir plepėjome.