Mamma mia, kaip dienos greitai lekia, garbės žodis, nebespėju aš jau nieko. Kaip visada, pas mus veiklos devynios galybės.
Aną dieną Angelino, bevalgydamas daržovių košę, rado porą (daržovę), ir jį užsidėjo ant piršto, sakydamas, "papà, male male" (tėčiui skauda). Akimirką net nesupratau, apie ką jis čia, paskui prisiminiau, kad prieš gerą savaitę, tėtis įsipjovė pirštą, ir ant jo pleistriuką užsiklijavo, tai va, Angelino sugalvojo tėtį pamėgdžioti.
Nuo antradienio Angelo labai daug šneka. Net neužsikirsdamas. 2-3 žodelių sakinukais. Apie viską, ką žino ir mato. Ir atsako į įvairius klausimukus.
Aš jam sakau: "Angelino, mamma è stanca, cosa deve fare lei? " (Mamytė pavargusi, ką ji turėtų daryti?).
Angelo: "Nanna". (Miegoti.)
Antradienį žaidimų grupėje Angelino ir kiti vaikučiai darė senius besmegenius iš popieriaus.
Žaidėm naujus žaidimus, mėgdžiojome įvairius gyvūnus. Štai sužinojau, kad vokiškai kirpimas žirklutėmis mėgdžiojamas štai taip - "šnap, šnap" - o aš visada sakau, "cak, cak".
Kas čia dar tokio, ko dar nepasakojau?
Angelo šiomis dienomis linksmai žaidžia su plastmasiniais buteliais, atsukinėja dangtelius, juos sukeitinėja vietomis.
Vieną pavakarę ėjom valgyti spurgų į kepyklėlę. Reikės, sakau, kada pabandyti jų išsivirti namie.
Trečiadienį aš pasilikau daržely kartu su auklėtoja per užsiėmimą, nes buvo mano eilė stebėti, ką vaikučiai veikia ir ko išmoko.
Kai dainavome pasisveikinimo dainelę, Angelo mus visus prajuokino. Užuot rodęs pirštuku į save, kai dainavom apie jį, kai jo vardą ištarėm, rodė į mus visus. Po to aš jam namie paaiškinau, kad jam reikia į save rodyti, kai jo vardą taria auklėtoja su vaikučiais. Ko norėti? Angelo, pats mažiausias iš visų, ir vienintelis, kurio šeimoje nekalbama vokiškai.
Angelo daržely žaidė su visais, tai nutoldavo nuo manęs, tai vėl priartėdavo. Prajuokino mane vienas epizodas. Ieškojau akimis Angelino, o tas sėdi prie vaikiško staliuko patogioje kėdėje, o viena mergytė jam duoda iš žaislinių puodelių tariamos arbatėlės. Nieko sau!
Vienu momentu pasigirdo duslus metalinis bum - o gi vienas berniukas pasiėmęs metalinę lėkštutę tikrino kito berniuko galvos stiprumą. Be žodžių.
Štai naujas vaikiukas grupėje, visas tas 2 valandas ratu lakstė ir visiems po šimtą kartų "hallo" sakė. Be komentarų.
Ketvirtadienį ėjom pas Max į svečius. Abu vaikai žaidė plastilinu. Kočiojo jį kočėlais ir spaudė įvairias formeles.
Vėliau atėjo pas mus, abi mamytes, į virtuvę, užsilipo ant didelių kėdžių abu, Angelo paėmė mano kavos šaukštelį. Juo kokius tris kartus pasėmė kavos iš mano puodelio, ir davė Max. O tas, kaip paukščiukas, vis žiojosi ir norėjo dar. Rytais tėtis duoda kavos Angelinui, tai Angelo paprasčiausiai pamėgdžiojo savo tėtį.
Angelino man vis daugiau padeda virtuvėje. Jau ir žuvies pirštelius sudeda į orkaitę. Jei kepam ką nors, tai stebi, kaip miltai, kiaušiniai, pienas ar sviestas keliauja į vieną indą, ir pamaišyti man padeda, o gal, tiksliau, aš jam padedu, jei reikia ir mikseriu plakam. Štai mūsų keptieji meškiukai.
Praėjusį sekmadienį buvom sportuoti tik mudu su Angelo. O štai šiandien, mes 3, ir Max šeimynelė, irgi 3 asmenys. Abu berniukai norėjo būti ir žaisti su tėveliais ir tarpusavy, tai aš su Max mama, patenkintos mėtėm kamuolį į krepšį, ir plepėjome.
Pranešimai
