Angelo ir plastilinas.

Mes stropiai darome lietuviškų rudeninių pratybėlių užduotis. Viena jų - iš plastilino nulipdyti ežį.

Bendrom jėgom iš atskirų detalių mes ežiuką nulipdėme. Tik nesupratau, kodėl Angelo žūtbūt tuos du ragus prikabinti turėjo. Jam taip gražiau atrodė... :)

Reiktų paminėti, kad tie ilgi sulenkti a la kirminai, tai tuneliai, pasak Angelo.

O čia ta užduotis apie ežį, pratybose:

Vėliau man akimirkai nutolus nuo plastilino, prie Angelo atsisėdo Luciano. O kur Angelo ir Luciano, ten ir mašinos. Kitaip ir būti negali:

Angelo paprašė tėtės, kad šis jam Žaibą Makvyną ir kitus jo draugus iš plastilino nulipdytų:

Švytėdamas Angelo ilgai (keliolika pusdienių) žaidė šiomis simpatiškomis, originaliomis, bet neilgaamžėmis mašinėlėmis ...

Apie mūsų namų praturtėjusią bibliotekėlę.

Su džiaugsmu pasirodau, kokios lietuviškos knygelės ir pratybų sąsiuvinukai (dar kartelį širdingas ačiū visiems prisidėjusiems) šį mėnesį apsigyveno mūsų namuose:

Šią knygelę (apie tris paršelius ir vilką) dar mano mama maža būdama skaitinėjo.

Kada nors reikės parašyti, kaip mudvi su sese pakeitėm šios pasakėlės (dainelės) apie pelėdą tekstą, nes originale, mūsų nuomone, per daug smurto (nušovė, nupešė, suvalgė pelėdą).

Siuntinys iš Lietuvos.

Aną savaitę gavome Angelo senelių (mano tėvelių) siuntinį. Be visokio gėrio ir grožio jame radome ir vieną lietuvišką knygelę-žaidimą, bei du užduotėlių sąsiuvinius. Smagumėlis!
Reikės kada nufotografuoti, kaip Angelo atliko (dar tik įpusėjome) vienokias ir kitokias užduotis.
Rekomenduoju ir jūsų vaikučiams pabiručiams!