Liepžiedžiai.

Mudu su Angelo patyrinėjome, kas per vieni tie liepžiedžiai yra ir ant kokio medžio jie auga.
Prisiminus, papasakojau Angelui, kad mano močiutė kartą manęs prašė kuo gražesnių liepžiedžių iš kiemo paskinti, nes norėjo išvirti skanios arbatos.
Dabar vos Angelo pamato liepžiedžius, pabirusius ant žemės, vis man primena tą istoriją apie mano močiutę ir jos arbatą :D

Štai kokios dainelės/lopšinės/pasakos  pas mus pačios -iausios šiuo metu.

* "Lapė snapė".

* "Lopšinė mažyliui".

* "Senelės pasaka".

O štai va kaip atrodė vakar vakare mūsų pasėta žolytė.

O šiandien taip atrodo.

O kaip jums šitos mielos boružėlės iš vaško? Vakar rašiau vienai draugei laišką ranka, tai jomis padabinau popieriaus lapą.

Pamiršau pasakyt, kad trečiadienį buvau Holger Luczak fotografijų parodoj. Žinot kas mane maloniai nustebino? Vienoje iš nuotraukų (šalia Romos Koliziejaus ir Hamburgo uosto) atpažinau... Vilniaus Gedimino pilį. Ech...

Pastebėjau, kad daug lengviau rasti kas vakarą dešimt laisvų minučių ir jas skirti blog`ui, nei kartą per savaitę visą valandą.

Tai gi, nufotografavau kiaulaitę taupyklę, priklausančią Angelinui.

O nuo šiandien Angelo ir aš pradėjom užsiiminėti ir sodininkyste, o gal tiksliau būtų, daržininkyste. Nupirkau porą gramų vienos žolelės (Lepidium sativum) sėklų, kurios turėtų sudygti per 5-7 dienas. Noriu nustebinti Angelino, padėti jam suprasti ir pamatyti, kaip iš sėklelių prasikala ir išauga augaliukai.

Įsigijom ir narcizų svogūnėlių. Bandys juos Angelino karts nuo karto laistyti. Aš asmeniškai nelabai gerą ranką turiu gėlėms ir augalams apskritai, tai per daug vandens jiems duodu, tai per mažai. Daugiau nei mėnesį pas mane gėlės neišgyvena. Gal kaip nors su Angelo pagalba viskas gerai klosis šį kartelį.