Šis bei tas apie Angelino ( balandis - gegužė 2010)

* Jei Angelo pamato ant kieno nors maikutės  raideles, ta prasme žodžius, tuoj šaukia A B C... A B C...  :) Nors nebūtinai tarp tų žodelių yra tos raidės. Čia jau reikia paminėti, kad Angelino moka abėcėlės pačią pradžią, tai ir kartoja tas tris raidelės prie progos.


* Kai Angelui pasakau, kad eisim maudytis, jis labai nudžiunga. Jau pats žino ir pasiima, ko mums prireiks: rankšluostį, rūbelius, pampersą (vis dar mums jo reikia, nors pasodintas ant puodelio beveik visada ką nors padaro). Tada į vonią sumeta savo vonios žaisliukus, kempinę ir termometrą. Vėliau bando pats nusirengti. Dar reikia mamytės pagalbos.


* Buvom kažkada parduotuvėj, kur viskas kainuoja vieną eurą. Pardavėja garsiai skaičiavo mūsų prekes (gal 9 jų buvo), tai Angelino iš paskos. Ne viską tiksliai, bet kai kada tikrai pataikydavo reikiamą skaičių pasakyt. Man nekeista, nes jau gal pusmetis kaip bent porą kartų per savaitę aš garsiai su juo skaičiuoju vokiškai iki 10.


* O štai kartą kepyklėlėj, į kurią užsukome bandelių ( na aš norėjau ir kavutės) Angelino nuvertė nuo palangės visą galybę padėklų. (Mat man norėjo vieną paduoti). Gerai, kad bent jau nieko nesudaužė. Aišku man truputuką nemalonu buvo, bet aš vis tiek šypsojaus, ir skubėjau padėti visus į vietą.


* Paklaustas apie savo darbą Angelo atsako: "mangiare paperelle parco" ta prasme, jo darbas: duoti valgyti parko antytėms...  :)


* Kartą tėtis vonioje maudėsi, o Angelino tuo metu spalvino flomasteriais. Vos tik tėtis iš vonios išėjo, Angelo pribėgo prie jo ir brūkštelėjo kelis ilgus raudonus dryžius ant jo kojų. Tėčio veido išraiška aišku persikreipė. Jis jau vėl suko į vonią kojų plauti ( ketino šortus dėtis, nes karšta buvo). Aš, juoką tramdydama, vos sugebėjau pasakyt, kad šie flomasteriai labai lengvai nuplaunami :D


* Angelo mokosi itališkų artikelių: una papà (turėtų būti un papà), una mamma... ir kai mašinas stebi: una volkswagen.


* Prieš išeinant iš namų Angelo puola neprašytas patikrinti, ar dujinė išjungta, pirštuku pamojuoja "spento, spento, spento, spento",  iš manęs nusižiūrėjo. Be to jis rūpinasi, ar aš švarką pasiėmiau, raktus.

* Kartą parduotuvėje DM vėl mes pasiskolinom  vaikišką prekių vežimuką, Angelino jį pats vienas vežė. Parodžiau kokių skutimosi peiliukų reikia tėčiui, Angelo juos į vežimėlį įdėjo. Kol aš rinkau skalbimo miltelius, Angelino pasirūpino sausu maistu šuniukui (bet mes jokio šuniuko neturime !) ir tiksliai neįsižiūrėjau ką, bet žodžiu, kažkokiu maisteliu triušiukui ( bet mes jokio triušiuko neturime !) Oi juokiausi už pilvo susiėmusi :D


* Angelo paslepia pirštukus rankovėje ir sako: " dita a casa" tipo pirštukai namuose... :)


* Kai aš bute atidarau keliuose kambariuose langus, žinoma gaunasi skersvėjis, kuris kartais duris uždaro. Vat štai Angelo galvoja, kad tai tėtis grįžo. Tai jam jau teko aiškinti, kas gi per dalykas tas skersvėjis, ir kaip jis susidaro.


* Save vadina Angie arba tu. Kai nori pats batukus nusiauti, sako " tu togliere bakukus" (tu (nuauti) nuauk batukus), o paskui pyksta, nes jis pats norėjo nusiauti. Oi kaip pyksta! Aš ji mokinu, kad jam save aš reikia vadinti, bet dar nelabai supranta.



* Kartą mudu su Angelo išmaudėmė Lego Duplo žmogeliukus, nušluostėme, bet iš jų vis truputuką lašėjo vanduo. Angelo, kad suriks, jog žmogiukai sisi pridarė. :)



* Jau gera savaitė, kaip tėtis moko Angelo pirščiukų pavadinimus. Dažnai Angelo ir manęs užklausia, lenkdamas pirštukus savo arba mano, kaip vienas ar kitas pirštas vadinasi. Kai visus išmoks, pasakysiu jam, kaip lietuviškai jie vadinasi.

Angelino kalba:

atakaki - (attaccare) užkabinti, užsegti

platc pil arba pišpas - (spielplatz) žaidimų aikštelė

sioka palko - (parco giochi) žaidimų aikštelė

mekekukas - žmogeliukas

matasino - (matoncino) kaladėlė

minino - (uomino) žmogeliukas

hanana - sirena

tetulę Aurora vadina Aulola

abaglis - labanaktis

situla - (cintura) diržas

ieškojo kažkada šiupeliuko šaukdamas kuku pateta (paletta)

badale - (dormiglione) miegalius

soldini - pinigėliai

kompale - (comprare) pirkti

pagale - (pagare) sumokėti

siotatata arba kotatata - (cioccolata) šokoladas

matana - (vitamina) vitaminas

patale - (pantaloni) kelnės

taka - (tasca) kišenė

ozi - (oggi) šiandien

sabba - (sabbia) smėlis

baga - (gamba) koja

uomo - vyras

donna - moteris

padella - keptuvė

pateta - paletta

alale - (lavare) plauti

pade tost - (pane toast) skrudinta duona

akaki - (giocatolli) žaislai

sioto patatatas - fotoaparatas

baka sioto - (macchina fotografica) fotoaparatas

talali kalkia - tėvelis knarkia

Prisiminiau, ko dar nesu paminėjus. Kai Angelino pilvas gurgia, kai jis alkanas (kartais ir taip būna, bet tikrai retokai) Angelo pastebi, ir uždėjęs ranką ant pilvuko patenkintas šypsosi.

Gėles stengiuosi laistyti su Angelo. Jam aiškinu, kad ir jos nori gerti, kaip ir mes visi.

Vakarais prieš einant miegot, kartais žiūrim trumpus filmukus lopšines, o kartais aš Angelino paprašau paimti iš jo spintelės "saldžių sapnų" skrynelę. Joje yra įtaisytas toks mechanizmas: pasukus raktelį, skamba lopšinė. O toje skrynelėje yra daugybė kortelių (net neskaičiavau kiek jų iš viso) su trumpomis pasakaitėmis ar dainelėmis.

Angelino sulaužė savo lovytę, nupirkom jam kitą (padevėtą), vienu metu pora dienų stovėjo abi lovelės jo kambary, tai Angelo rodydavo į tą savo senąją ir sakydavo "otto" (=rotto) (sulaužyta), o tada į tą naująją
"bajo bajo" (=bello) (gražu).

Antradienį, po ilgos pertraukos, vėl buvome žaidimų grupelėje. Pasikartojome jau mokėtas daineles, bei mokinomės vieną naują apie snaiges.
Žaidėme tokį žaidimą: buvome "meškučiai", ėjome ratu apie sudėtas pagalves, ir po signalo griūdavom (tiksliau, mes mamos, "meškos", švelniai nutupdydavom mūsų "meškučius") ant tų pagalvių.
Vėliau, ant dekiuko prignaibėm vatos gabaliukų a la snaigės, ir kilnojom, bei leidom žemyn dekį - skraidinom snaiges.

Po to vaikiukai slėpėsi po tuo dekiuku, mes juos uždengdavom, tada tarsi ieškodamos ir surasdamos juos, pakeldavom dekiuką.

Ir dar, supom vaikučius po vieną tame dekiuke, labai jiems patiko. Tik ir kartojo dar ir dar!

Ką dar veikė vaikiukai? Čiuožinėjo nuo tramplino arba lipinėjo laiptukais ir šokinėjo ant pagalvių.

Užsirašiau į mūsų miestelio biblioteką. Labai nustebau pamačius, kad ten pilna knygelių kietais viršeliais mažiems vaikams. Kol aš rinkausi knygas, Angelino žaidė vaikams skirtame kampelyje. Ką ten žaidė, pasičiupęs knygeles vartė! Vėliau priėjo toks didesnis vaikas prie jo, ir pradėjo su batais šlapiais nuo sniego ant pagalvių laipiot. Angelino buvo be batų (pats suprato, kad reikia nusiimti juos, tik aš jam padėjau), klausiamu žvilgsniu pažiūrėjo į tą bėgėdį vaiką, ir bandė jam piršteliu grūmot. Aš Angelinui pasakiau, kad tuoj bibliotekos darbuotoja įduos tam neklaužadai skudurą į rankas (taip aš darau su Angelo, kai jis bežaisdamas išlieja pieną ar arbatą ant grindų) ir lieps viską valyti.

Štai kokias knygeles paėmiau Angelinui:

Štai kiek dar visko prisiminiau, ko dar nesu pasakojus.
Su Angelino einu į rūsį skalbti. Jis kantriai palaukia, kol aš skalbimo mašiną pakrausiu, įdėsiu miltelių ir minkštiklio, tada Angelo paspaudžia paleidimo mygtuką. Įdomiai jis skalbimo mašiną vadina "bu bu bu tite". Ir dar su rankute parodo kaip ji sukasi.

Prieš metus Angelino dar nei vieno dantuko (jei neskaičiuosim 2 vos vos išlindusių) neturėjo. O dabar jų turi net 12!

Kai aš skaitau kokį žurnalą, ir Angelo prisistato. Jei mato, kad mažai tame mano skaitale paveiksliukų, tai kokią savo knygelę atsineša ir įsitaiso šalia manęs. Vis man rodo, ką joje mato.

Jeigu Angelino pats išsipurvina, ar pamato kažką nešvaraus, tai taip įdomiai išsireiškia "fu fu fu poko (=sporco) (nešvaru)".

Jeigu klausomės kokios muzikos ar šiaip dainų, jei tuo metu dainuoja vaikai, Angelo tai pastebi, ir man sako "bimbo".

Kai aš lankstau rūbus, Angelino smalsiai mane stebi, ir komentuoja kieno rūbą aš tuo metu lankstau. Puikiai žino, kuris tėvelio, kuris mamos, o kuris jo. Tik jei mano juodas kelnes pamato, galvoja, kad tai Luciano, nes jis paprastai vien juodas kelnes nešioja.

Angelino jau beveik moka persižiegnoti, pabaigoj gražiai sudeda rankutes ir pasako "Amen".

Kai vakaras ateina, prieš miegą, paraginu Angelo sudėti žaisliukus į vietą. Jis žino, kur reikia knygeles dėti, kur kaladėles, o kur minkštus žaisliukus. Aš jam truputį padedu tvarkytis. Pastebiu, kad kas kartą Angelino vis greitesnis būna.

Vakar mes su Angelo labai šaunias ir modernias lesyklėles pagaminom.

Į formą Angelino pridėjo žemės riešutų ir apelsino skiltelių. Aš užpyliau šaltu vandeniu ir padėjau į šaldymo kamerą. Vėliau, panašiai, dar vieną formą pripildžiau.

Šiandien pakabinom abi valgomas lesyklėles parke ant medžio.

Taip pat, šiomis dienomis su Angelino gliaudėm žemės riešutus. Ir valgėm.

Angelino rodos kas dieną išmoksta kažko naujo. Štai be problemų sudeda savo medines deliones (tas su rankenėlėmis). Padeda ne tik savo batukus į vietą, bet ir mūsų. Atneša šlepetes, net neprašytas. Nešvarų rūbelį tuoj neša į skalbinių dėžę.

Užrašysiu kelis žodelius a la Angelino:
kremas - "pulga".
miegmaišis - "maisas nanna".
kai padaro kaku, ant savęs sako - "kakajis".
sportas - "pot".

Vakar nešėm duonytės antytėms į parką. Snigo. Gaila buvo tų sušalusių nabagėlių.

Mudu abudu su Angelino, padarėm dar vieną labai šaunų darbelį.

Šiandien ryte (kaip jau pasidarė įprasta sekmadieniais) buvom sportuoti. Nepatingėjau pirmyn (į sporto salę) ir atgal (namučio) pasivaikščioti (stumti vežimėlį per pusnis). Angelinui labai patiko stebėti kaip sninga, ir jis vis man sakydavo, ant kurių mašinų mato sniegą (tai ant Bmw, ar Audi, ar VW, ar Opel) patikslinsiu, ant pusiau apsningtų mašinų!
O sporto salėje irgi smagiai laiką praleidom. Angelino suposi ant čiužinio/supyklių, važinėjo žemyn sėdėdamas ant lentos su ratukais nuo tokio dirbtinio kalnelio iš suoliuko. Spardėm kamuolį (tokį minkštutį) drauge, o po to, aš viena, stebima Angelino, pamėčiau kamuolį į krepšį. Trumpai drūtai, parodžiau Angelinui, kuo skiriasi krepšinis nuo futbolo.