Iš vakaro žiūrėjau itališką "Grande Fratello". Miegoti nuėjau tik apie 1:00 nakties, o jau 5:20 suskambo pirmasis žadintuvas... Vis gi iš lovos išlipau tik po trečiojo. Didžiuojuosi savimi, kad atsispyriau pagundai toliau miegoti, o buvo tikrai nelengva.
Taip anksti keliausi todėl, kad man reikėjo paruošti pusryčius visai Angelo grupei, mat tą dieną daržely buvo švenčiamas jo gimtadienis. Per tikrąjį jo gimtadienį grupės dvynukai šventė savo gimtadienį, nes ir jie abu gimę tą pačią dieną kaip ir Angelo, tik trimis metais anksčiau.
Šiaip ana savaitė buvo pilna renginių, pirmadienį darželis buvo uždarytas, tai taip išėjo, kad Angelo gimtadienis nusikėlė į antradienį.
Štai kokį sąrašiuką (ko reikėtų pusryčiams) man davė Angelo auklėtoja:
Bandeles kepiau namie. Prireikė nemažai laiko, nes trys pašovimai buvo ar kaip ten jie. Kadangi labai mėgstu užsižiopsoti ir sudeginti bandeles (ne visada prisimenu, kad laikmatį reikia nusistatyti), tai buvau labai atsargi - nė žingsnio nesitraukiau nuo orkaitės.
Dar man reikėjo supjaustyti vieną raudoną ir vieną geltoną papriką, agurką (tą ilgą) ir morkas. Gražiai paserviruoti dešrytę (kadangi ji iš kiaulienos, tai keli vaikai dėl tikėjimo jos nevalgė) ir sūrį. Obuolius pati auklėtoja daržely supjaustė. Štai kelios nuotraukytės, darytos tą rytą namuose.
Taip man patiko ankstyvas rytas tyloje, kad net nebenorėjau žadinti Angelo :) Vos mudu su vaišėmis spėjome įžengti į darželį, nueiti į tualetą, jau ant Angelo galvos puikavosi gimtadienio karūna.
Keli žodeliai apie gamtos reikalus, jei jau užsiminiau apie tualetą:
Angelo nuo vasario pabaigos jau be pampersų dieną vaikšto. Žinau, Lietuvoje kitos normos, bet Vokietijoje tai absoliučiai normalu. Niekas čia vaikų nestresuoja ir pačios mamos nesinervuoja be reikalo.
Moksliškai įrodyta, jog vaikai išmoksta šlapimą sulaikyti ir apskritai suprasti, kad nori ant puoduko, tik apie trečiuosius metus. Angelo nuo pat pirmosios dienos be pampersų, man PATS pasako, kada ant puoduko nori. Pirmomis dienomis atsitikdavo po vieną dvi nelaimes, bet nuo kokios ketvirtos dienos jų nebeliko.
Nesuprantu tų mamyčių, kurios kas pusvalandį sodina mažulytį vaiką ant puoduko ir didžiuojasi, kad jų vaikas jau ant puoduko daro. Jei jis pats nepasiprašo, tai juk nesiskaito!
Pranešimai
