Daugiausiai laiko mes praleidome mašinėlių statymo ir išbandymo centriuke.
Tai ką jūs viršuje matote, tai visai ne tramplinai (mes iš pirmo žvilgsnio irgi taip buvome pagalvoję), bet mašinėlių trasos.
Detalių mašinėlėms konstruoti buvo tikrai labai daug. Luciano, tiesa, pasigedo rimtesnių ir sudėtingesnių detalių, bei motoriukų. Vyresnio amžiaus vaikams ir tėveliams.
Beje, apie tai Luciano elektroninėje svečių knygoje užsiminė (prie kasų) :)
Angelui nieko nektrūko. Konstravo mašinėles, rankoves pasiraitojęs, ir dalyvavo lenktynėse su už save du ar net tris kartus vyresniais vaikais.
Ta paprastutė mašinėle su žmogeliuko veidu - mano :)
Ji lenktynėse buvo nenugalima. Ir Angelo tokios užsimanė. Pasakyta, padaryta.
Berniukus (ir ne tik) lenktynių trasa traukia it magnetas:
Išalkome. Pasistiprinę, apžiūrime liūtą ir žirafą iš tūkstančių kaladėlių:
Tada atsiduriame Žemės drebėjimo centriuke:
Iššūkis - nemenkas. Reikia pastatyti kuo aukštesnį ir tvirtesnį pastatą, kad jo Žemės drebėjimas nesugriautų.
Kol abu mano vyrai stato, aš susidomiu nebaigtomis vėliavomis iš kaladėlių:
Turbūt po gero pusvalandžio patraukiame laiptais aukštyn pas piratus į jūrų mūšį.
Kiekvienas laivas valdomas nuotoliniu pulteliu. Mūsų laivas - 7.
Čia užtrukome vos kelias minutes, nes naujų monetų (pirmąją gavome nemokamai prie kasos) pirkti nepanorome.
Ar prisimenate, kaip atrodė pirmieji Lego?
Pro žvaigždes traukiame į...
... Lego dirbtuves:
Angelo ir kiti vaikai, atkreipdami dėmesį į mokytojos nurodymus, sukonstravo po vėžliuką, kurį už simbolinę kainą galima buvo ir įsigyti.
Vėliau iš didelių kaladėlių statėme namą:
Angelo pasisėdėjo ir padirbėjo ir princesių kampelyje. Čia abu supratome, kad vis gi visame Lego Discovery Centre nerasi nei vieno Lego žmogeliuko tarp detalių. Liūdna... Minusėlis.
Diena greitai prabėga. Laikas namo, dar spėjame pamojuoti šiai žirafai:
p.s. čia Angelo sukonstruotas vėžliukas:
O čia viena iš retų Lego kaladėlių (iš fabriko):
Pranešimai
