Rodomi pranešimai su žymėmis močiutė. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis močiutė. Rodyti visus pranešimus

2017 m. balandžio 21 d., penktadienis

Vėl Olandija


Planuotai, bet vis gi su šiokiais tokiais nuotykiais po Velykų susimačiau su savo mamyte Amsterdame, prie šio simpatiško drambliuko (laivų prieplaukos). Ji iš Lietuvos atvyko su Grūdos grupe. Mudu su Angelo iš Vokietijos - savarankiškai.









Smagu buvo kartu tyrinėti Amsterdamą. 6 valandos kartu prabėgo kaip pora akimirkų.






Grūdos grupė su mano mama ir kitais keliauninkais patraukė į Roterdamą. Mudu su Angelo į mano draugės Lados (ji tuo metu Čekijoje atostogavo) butuką Amsterdamo pakrašty. Gražu ir ten:



Kitą rytą gerai išsimiegoję mes patraukėme į Zaandam, pasigrožėti šiuo architektūros šedevru:


Spėkit, kas čia per pastatas? ;)

Zaandam sužavėjo ir savo alėja, bei vandens žaidimų aikštele su štai tokiomis valtelėmis:



Tą pačią dieną apsilankėme ir malūnų miestelyje Zaanse Schans. 
Tik išlipus iš traukinio ir įkvėpus šio miestelio oro išsižiojome iš nuostabos - visur tvyrojo nepaprastai gardaus šokolado kvapas. 
Paskui išsiaiškinome kad visa to "kaltininkas" yra ne kas kitas, o šokolado fabrikas miesto pakrašty :D


Štai šis ir dar keli kadrai iš šokoladinio malūnų miesto :D









O čia - simpatiškos beždžionėlės prie Lados namų:



Kitą rytą mes apsilankėme Amstel parke. Ten džiaugėmės gyvūnų įvairove:


Šis gaidys vis kėsinosi į mūsų pusryčius.


Atrodo kaip sniegas, bet ne sniegas čia ;)






Šiame parke mums kuo toliau, tuo labiau patiko!





O kai prie kengūrų ir lamų išvydome šį fortepijoną, net aiktelėjome iš nuostabos.

Rytas. Parke be mūsų nei gyvos dvasios. Gamta. Fortepijonas. Muzika (mudu su Angelo pasistengėme). Nedrąsūs saulės spindulėliai. Kengūros. Lamos. Kažkas nerealaus.




Paskui dar turėjome šiek tiek laiko pačiame Amsterdamo centre.


Kas stebėjosi pastatų kreivumu. Aš.



Kas domėjosi Lego naujienomis. Angelo.



Kas ieškojo savo dviračio. Ne mes.


Olandija, lik sveika!



2012 m. rugpjūčio 18 d., šeštadienis

Širvintos ir Kabaldos kaimas

















Vieną liepos sekmadienį mes važiavome į Širvintas aplankyti Angelo prosenelės (mano tėčio mamos). Tai būtų galima pavadinti mūsų giminės istoriniu įvykiu, nes niekas iš mūsų (be Angelo) iki šiol nebuvo matęs savo prosenelės (ar prosenelio).


Pas Angelo prosenelę (mano močiutę) vartėme nuotraukų albumą.



Čia - mano močiutės mama Zofija (Angelo proprosenelė). Oi kaip nerealiai skamba!

















Šis berniukas ne kas kitas, o mano tėtis :)



























Šioje nuotraukoje pirma iš kairės - Angelo prosenelė Marija (su kuria jis susipažino), o viduryje sėdintis vyras - Angelo prosenelis Mykolas, kuris išėjo anapus metai po Angelo gimimo.





























Dar keli kadrai iš Širvintų miestelio, kuriame aš tiek daug vasarų esu praleidusi:
































Aplankėme kapuose besiilsinčius Angelo proprosenelius Juozą ir Zofiją, bei prosenelį Mykolą ir sukalbėjome už juos porą maldelių.
















































Tada pro karių kapus patraukėme į Kabaldos kaimą, pas Angelo prosenelės seserį ir jos dukrą su gausia šeimyna.































Pavargusį Angelo senelis labai geranoriškai gerą kelio gabalą panešėjo.




























Kabaldoje Angelo iš karto susidraugavo su mergaite Liepa. Ji pagal visus giminystės ryčius man (!) būtų antros eilės pusseserė, tai Angelui - antros eilės teta (jaunesnė už jį kelis mėnesius).
Vai tai tau :D


















´


Liepa, mažoji ūkininkėlė, aprodė Angelui visas savo valdas. O iš šiltnamio jam priskynė agurkėlių.























Vakare nuvargę, bet pilni įspūdžių grįžome į Vilnių. Vakare dar gaminome šaltanosius bei ežiukus.





Related Posts with Thumbnails