Atsikėlem šį rytą ankstokai, jau galvojom eiti pasivaikščiot po pusryčių, bet pradėjo taip smarkiai lyti, kad nesinorėjo net nosies iš namų kišti. "Lyja lyja lietus, per karaliaus pietus, karalienė knarkia, karaliukai verkia ..." - padainavau Angelinui.

Spalvinom knygelę. Ten kur ryškiau - mano darbas, o kur tokios blankios linijos ir kur tušinuku pripaišyta - Angelino pasistengė. Įdedu vieną šių metų vasario mėn. darbelį (Angelinui buvo 11 mėn.) ir du šiandienos.

Aš dažnai Angelinui sakau:

- Angelino, ti voglio tanto bene. (Aš tave labai myliu.)

Angelo manęs paklausia:

 - Papà?

Aš jam:

- Anche papà ti vuole tanto bene. (Taip, ir tėvelis tave labai myli.)

Tada Angelino susidomi:

- Macchina? (Mašina?)

Aš jam:

- No, la macchina non ti può volere bene, perché non ha il cuore. (Ne, mašina tavęs negali mylėti, nes ji neturi širdies.)

Toliau Angelo mane kamantinėja:

- Ade (=cane)? (Šuo?)

Aš jam:

- Sì. (Taip.)

Prasidėjus rudens lietaus sezonui, teko pirkti Angelui lietsargį. Permatomas uždangalas nuo lietaus jau nebeuždengia viso Angelino, kai jis sėdi vežimėly. Kyšo kojos. Štai kokį skėtį pritvirtinu prie Angelo vežimėlio, kai lyja.

Vartė Angelino naują Ernstings Family prekių katalogėlį, tuo metu mes buvom Kaufland`e. Staiga nei iš šio, nei iš to, kad pradės Angelo kvatotis " cha cha cha... barba, barba, barba... cha cha cha". Pasirodo, pamatė vienam puslapy pora mergaičių su veido kaukėmis. Prisiminė, kad kai tėvelis rytais barzdą skutasi, jo veidas būna taip pat baltas. Aš Angelui paaiškinau, kad ir jis užaugęs skusis barzdą, kaip tėvelis, ir kad mergaitės darosi veido kaukes.

Angelino turi neblogą klausą. Kai išgirsta kieme pjaunant žolę, mums iš karto sako "eba (=erba)". Arba kai sugirgžda virš mūsų esančio buto durys, tuoj jis atreportuoja "pota (=porta)".
Ir atmintį turi jis visai neprastą. Štai prieš gerus du mėnesius rinkom kartu kaštonus miesto parke. Po savaitės grįžom į tą pačią vietą, bet kaštonų jau neberadom. Aš paaiškinau nusiminusiam Angelinui, kad vaikai juos surinko. Kad kaštonai - visų, ne tik mūsų. Dabar kai einam pro tą vietą, vis Angelo man sako "bimbo(=bimbi)", apie tuos vaikus galvoja.

Ir neskūpus visai, tas mūsų Angelino. Valgė obuolį, supjaustytą skiltelėmis, ir man pasiūlė "mamma, mangia".

Kaip atrodo Angelo ir mano diena.

Šiandien ryte Angelo atsibudęs tyliai sau žaidė lovelej savo kambarėly. (Jis visada miega su pora minkštų žaisliukų ir viena mašinėle). Manęs visai nešaukė. Aš išsimiegojau puikiai.


Mane pamatęs Angelo apsidžiaugė. Pasilabino itališkai "čai (=ciao)".
Prisiminiau eilėraštuką "Labas rytas suraitytas, gaidžio koja parašytas". Angelino vis kartojo "koja... koja" ir paskui itališkai - "gamba". Abu žodžius jis super taisyklingai ištarti gali.


Aš jo paklausiau:
- Angelino, facciamo la colazione? (Pusryčiaukim?)
Jis man:
- Nooooo!
Aš:
- Allora, cosa facciamo? (Ką darykim?)
Angelo:
- Mangiamo! (Valgykim!)
Prajuokino mane jis.


Buvom pasivaikščioti. Ūžė mašinos. Angelo tik dairės ir jas vadino itališkai "baka (=macchina)". Angelino jau senokai atskiria visas "Volkswagen" mašinas, man jas rodo ir šaukia labai juokingai "Folksvake" arba "Folksvale". Prieš gerą savaitukę ir "Opel" sakyti išmoko. Tik dar nelabai atpažįsta šias mašinas. Jei pora dienų jų nepamato, vėl pamiršta kaip jos atrodo.


Prisiminiau, kad dar iš pavasario užsiliko Angelino arbatėlės. Padariau Angelinui puodelį. Skanu jam buvo. Vis kartojo "albata... abata... albata (=arbata)". Ir itališkai puikiai pakartojo "té".





Štai kaip Angelo šiandien po pietų sustatė savo knygeles:





Beje, antradienį gavom vieną tokią knygelę dovanų, apie kelionę traukiniu. Kadangi Angelo nežino ir nesuprato, kas čia per daiktas ir su kuo jis valgomas, tai aš jam šiandien parodžiau filmuką apie traukinuką Thomas. Kaip džiūgavo Angelino ir šypsojos. Jis rodė man, kaip sukasi malūno sparnai (matė filmuko pradžioje) ir kaip važiuoja traukinukas.

Šiandien iki pietų sėdėjom namie. Aš mėgavaus "Earl Grey mit Bergamotte" arbata ir pienišku šokoladu. Mano galvoj sukosi įvairios mintys ir idėjos.



Angelino sulaužė rankšluosčio laikiklį.
Aš paklausiau jo:
- Angelino, ma chi è stato?
Jis man atsakė:
- Andži.
Taip save vadina jis. Keista. Paprastai "papà" sakydavo melagėlis, jei ką sugadindavo.



Vakare atsitiktinai radau internete labai smagią itališką dainelę "La bella lavanderia". Kiek kartų jos klausėmes!

Sekmadienį buvom mūsų miestelio "Trödelmarkt". Už kelis eurus nupirkau Angelinui 4 medines dėliones. Bet ne visos iš karto! Kiekviena po pora dienų ir tik viena vienu metu.

Štai pirmoji:



Angelinui labai patiko meškiukas močiutė, kuris užmigo bemegzdamas kojinę, taip pat meškis, skaitantis knygą. Ir meškinas tėvelis su siurbliu. Ir meška mamytė, kuri duoda savo vaikeliukams arbatėles.
Angelino pasiima šias detales į rankas, ir vaikštinėja sau patenkintas. Jeigu aš porodau jam, kur kokio meškiuko vieta, tai jis kartais pataiko apsukti teisingai.


Šiandien jau Angelino žaidė su antrąja dėlione:



Išmoko atskirti žirafą nuo flamingo ir stručio. Raganosį nuo zebro. Ant zebro pradžioj vis sakydavo itališkai, kad tai arklys - "kalo(=cavallo)". Ant liūto - lietuviškai "kate" arba itališkai šuo "ade(=cane)".
Angelinui neprastai patiko gorila ir jos mažylis su bananu.

Pavakary Angelino pirmą kartą pats užlipo laiptais i antrą aukštą be mano pagalbos, už sienų truputuką besilaikydamas.

Pagaliau prisiruošiau...

... pradėti rašyti internetinį savo sūnaus Angelo dienoraštį. Iki šiol, beveik kas dieną, užrašydavau svarbesnius dalykus į sąsiuvinį. Tai turėtų būti nesunku viską apibendrinti ir į šio blog`o archyvą įdėti. Žiūrėsiu, kada ir kaip.