Pavasaris.

Pas mus jau tikras pavasaris. Saulutė vis dažniau ir ilgiau mus džiugina. Kai pasiimu Angelino iš darželio, tai mes namo pėdinam labai lėtai. Gėrimes atgimusia gamta. Aš jam kas dieną parodau, kokie jau dideli lapeliai ant krūmų užaugo. Stengiamės surasti ir kuo daugiau pražydusių gėlyčių.

Po pietų išsinešame triratuką į lauką. Angelo vis dar juo neišmoko važiuoti. O dviračio be pedalų (Laufrad) dar neįsigijome. Kaži šie dviračiai ar labai Lietuvoje populiarūs, nes čia, praktiškai, kiekvienas vaikas jį turi.

Pamiršau pasakyt, kad mes turime paspirtuką, o juo Angelino visai šauniai važiuoja. Žiemą praktikavosi namie, o dabar jau lauke lekia su vėjeliu.

Darbeliai Šv. Valentino dienos proga.

Šiandien ryte pastebėjau, kad Inga jau rašo apie Valentino dienos darbelius, prisiminiau, kad Eglė jau apie tai prieš dienų kalbėjo. Akimirką suabejojau, kada gi ta Šv. Valentino diena, jau rytoj? Negali būti!

Visą popietę mudu su Angelino karpėm, klijavom darbelius, bei kalbėjom apie meilę.

Pirmasis mano darbelis:



Idėja paimta iš čia.

Antrasis mano darbelis:



Originalas - čia.

Trečiasis mano darbelis:



Plačiau - čia.

Ir ketvirtasis Angelo (aš iškirpau širdelės) darbelis:




Omnia vincit amor!

Darbelis/žaidimas: "Meškerė ir... automobiliai".

Prieš keletą dienelių Austėjos blog`e pamačiau Gytės ir jos mamos Giedrės darbelį "Skaičių šulinėlis". Mudu su Angelo "pasiskolinome" meškerę ir "krokodilą" ir pasidarėme savotišką (labai jau berniukišką) darbelį.

JUMS REIKĖS:
- (senų) žurnalų apie mašinas, ar tokių kuriuose reklamuojamos mašinos
- žirklių
- "krokodilo"
- meškerės su magnetu (iš kokio kito žaidimo)


DARBELIO EIGA:

- Iškirpkite iš žurnalų mašinas bei jų logotipus, kiekvieną jų suspauskite su "krokodilu".







PATARIMAI:

Smagus žaidimas su vaikais: "žvejokite" automobilius ir jų logotipus, kas teisingai juos įvardina, gali sau pasilikti, jei ne - deda atgal ant žemės ar į "šulinį".

Angelo jau pernai mokėjo atskirti per dvidešimt įvairių automobilių. Tai su juo šitaip žaisti neįdomu :)
Kas jam sunkiau sekasi, tai įvardinti kokia mašinos spalva, kur šviesiai pilka, kur tamsiai pilka ir pan.

Tačiau labai puikiai jis atskiria, kuri mašina didžiausia, o kuri mažiausia (iš 3-4 mašinų).

Lietuviškos dainelės vaikams bei lopšinės.

Jau kelios savaitės kaip mudu su Angelo tiesiog einam iš proto dėl lietuviškų vaikiškų dainelių. Per youtube.com klausomės Tele Bim Bam, Keistuolių dainelių ir dar keliolikos (nežinau kas jas atlieka) iki nebegalėjimo.

Norisi naujų. Kokias daineles jūsų vaikučiai mėgsta?

Prieš pusvalandį beribiame internete radau nuostabų puslapį su vaikiškomis dainelėmis ir lopšinėmis, mielai jį pas save į blog`ą įsimetu, kad ir su jumis pasidalinčiau, bei pati to puslapio nuorodos nepamesčiau.

Stalo žaidimai: Kaladėlės su skaičiais, matematiniais ženklais ir lietuviška abėcėle.

Pirmasis kaladėlių rinkinys:

Skaičiai ir matematiniai ženklai:

Angelino mokosi trimis kalbomis suskaičiuoti iki dešimt (beskaičiuodami visada lenkiam pirštukus). Kartais viena kalba jam sekasi geriau, kartais kita, pasitaiko, kad vieną ar kitą skaičių pamiršta. Dabar jį mokau atskirti parašytus skaičius.

Iš šių kaladėlių galima sudėlioti ir vieną paveikslėlį:





Antrasis kaladėlių rinkinys:





Angelo pažįsta raides: A, B, C, E, M, T ir Ū.

Mūsų pleputis.

Prisikaupė lapukų (ant greitųjų pasižymiu vieną kitą situaciją, kad nepamirščiau) su Angelino perliukais:

*
Sekmadienio ankstų rytą pusryčiaujam. Aš dar su chalatu. Katinukas Zoro žaidžia mano chalato diržu - jį kandžioja ir tampo. Angelo į jį kreivai žiūri. Aš, skaitydama jo mintis, sakau:
- Non mi fa male. (Man neskauda.)
Angelo suburba:
- A me, sì! (O man skauda!)

*
Angelo išsivalė dantukus. Dabar skalaus burną (į vonią spjaus vandenį, ne į kriauklę). Pamažu jis leidžia visam burnos turiniui (vandeniui ir dantų pastos likučiams) tekėti vonios sienelėmis ir gudriai šypteli:
- Lo scivolo. (Tramplinas.)


*
Aną dieną Angelino tarp minkštų žaisliukų rado Lego Belville figurėlę. (Aš ją buvau ten paslėpus, nes progai pasitaikius, norėjau ją sutaisyti - trūko abiejų jos kojų.) Nepatenkintas Angelo man davė pastabėlę, kad Lego detalės turi būti dėžėje, o ne tarp minkštų žaisliukų.

*
Kažkada čia klausiu Angelino:
- A che ora mangi all`asilo? (Kelintą valandą valgai darželyje?)
- Sono i minuti! (Ten - minutės!)

*
Klausiu:
- Chi è più bravo, Niklas o Maximilian? (Kas geresnis, Niklas ar Maximilian - abu broliukai yra toje grupėje, kaip ir Angelo.)
Angelino atšauna:
-Angelo!

*
Kartą pažadėjau Angelinui, kad valgysim jogurtą, nuėjom į virtuvę. Aš tą akimirką pamiršau, ką gi mes toje virtuvėje daryt norėjom. Angelo man priminė jogurtą. Aš nusišypsojau ir tariau:
- La mia testa non funziona. (Mano galva ne(be)dirba.)
Angelino nusijuokė, savo galvą pasukinėjo į kairę ir į dešinę gal po penkis kartus ir tarė patenkintas:
- La mia funziona. (Mano - veikia.)


*
Kalbėjom apie Dievulį, kad jis aukštai danguje sėdi ir mus visus mato. Angelo išsigando:
- Cade giù. (Nukris žemyn.)


*
Angelo pietauja. Staiga viena ranka netyčia suduoda per lėkštę ir taria:
- Scusa, il piatto. (Atleisk, lėkšte (kad užgavau).)


*
Katinas Zoro tempia Angelui už plaukų. Angelino skundžiasi:
- Mi ha rotto i capelli! (Man sulaužė plaukus!)

*
Angelo ant keturių ropodamas persekioja mūsų katinėlį ir man sako:
- Sono le gambe del gatto. (Aš esu katino kojos.)

*
Angelo kai prisivalgo, tai demonstruoja savo didelį pilvą, ir pasakoja, kad jis yra Stromboli (niekadėjas iš Pinokio nuotykių).

*
Vartau knygos lapus ir ieškau kokį eilėraštį (lietuvišką) perskaityti Angelinui. Angelo mato, kad aš vis gi ieškodama skaitau (mintimis), tai paprašo:
- Mamma, leggi con la bocca. (Mama, skaityk su burna.)

*
Angelino skanauja morkų sultis:
- Che buona carota di succo. (Kokia skani sulčių morka.)

Stebuklų miškas.

Nuo šių metų pradžios Angelo darželio auklėtojos kas dvi savaites ištaiko gražesnį giedresnį rytą ir vedasi vaikučius į už kilometro ar panašiai esantį miškelį. Smagioji draugija pasiima su savimi kelis bollerwagen, į juos vaikučiai renka sąmanas, šakeles, medžio žievę (iš jų paskui daržely daro įvairius darbelius). Iš bėdos vienas ar kitas pavargėlis gali būti šiuo vežimu pavežamas, jei jo kojos nebepaeina. 

Vaikai tą miškelį vadina nuostabiu vardu Zauberwald - Stebuklų miškas. Auklėtojoms fantazijos tikrai netrūksta. Jos prigalvoja vaikams įvairių užduotėlių. Visi drauge klausosi paukštelių čiulbėjimo. Jei laimė nusišypso, tai ir kokį zuikį bei voveraitę pamato.

O dabar apie mišką, bet darželyje:

Šį rytą aš ir kitos dvimetinukų darželinukų mamos pusryčiavome su darželio direktore. 

Veiksmas vyko Muzikos kambary, kuris buvo pavirtęs į patį tikriausią Stebuklų mišką. Ant pusryčių stalo (be daugybės valgomų dalykų) puikavosi sąmanų spalvos aksominė staltiesė, ant jos medžio - šakelės, ant palangės - konkorėžiai ir pliauskos. Ant sienų ir lubų - medžių lapai iš paprasto, gofruoto bei blizgančio popieriaus. Prie durų mus pasitiko (paskui ir išlydėjo) laputės ir stirniuko iškamšos...

Prie pusryčių stalo aptarėme, kaip sekasi mūsų mažiukams darželyje. Taip mums smagu buvo, kad vėliau visai "nusigrybavome" ir ne apie tai šnekėjome, dėl ko susirinkome :)

Man taip gera ant širdies, kad Angelino lanko tokį nuostabų vaikų darželį. Tikrai neturiu kuom skųstis!

Stalo žaidimai: Paveikslėlių domino.

Jei manęs atmintis neapgauna, tai šį paveikslėlių domino įsigijom, kai Angelui dar nei metų nebuvo. Aišku, apie jokį žaidimą pagal taisykles dar nei kalbos negalėjo būti. Aš Angelinui tiesiog įvardindavau kas ant kortelių nupiešta, jis bandydavo pakartoti, o paskui, manęs paprašytas, ir surasti vieną ar kitą paveikslėlį.

Vėliau kažkaip ėmėm mes šį domino ir pamiršom... Prisiminiau, kad mes jį turim, kai Angelino iš darželio parsinešė Senelio Šalčio dovanotą medinį domino.

Gruodžio ir sausio mėnesiais mes labai dažnai žaidėme tiek vienu, tiek kitu stalo žaidimu. Angelo taisykles greit išmoko, bet jam vienam domino kažkaip nesidėlioja, vis jam reikia draugijos :)

Įsimylėjau...

Jei kas man prieš metus būtų išpranašavęs, kad mes laikysim katiną, būčiau 100 % nepatikėjus ir atšovus, kad taip tikrai nebus. Nieko aš prieš kates neturiu ir neturėjau, tiesiog man jų niekada netrūko...

Pamenu gerai, kad prieš įsigyjant katinėlį aš jokio entuziasmo nejaučiau. Luciano buvo labai už. Angelo irgi degė nekantrumu. O aš tiesiog pasakiau TAIP Angelino naudai, kad jam šiek tiek linksmiau būtų, juk ir vienturtis auga, ir seneliai šalia negyvena.

Prieš gerą savaitę supratau, kad aš jau savo gyvenimo be katinuko Zoro nebeįsivaizduoju. Jis tiesiog diena po dienos būdamas savimi mano širdį užkariavo.

Aną dieną (tiksliau, net dvi dienas iš eilės) teko būti knygų išpardavime, tai iš penkiolikos nuostabių knygų, kurias nusipirkau ir už kurias sumokėjau tik po 1 eurą, net trys apie kates:



Šiuo metu aš skaitau tą knygą kreminiu viršeliu (nuotraukos dešinėje, apačioje). Jos iš rankų nepaleidžiu. Pažiūrėkit, kaip joje įdomiai tekstas surašytas:









Iki, jungiu kompiuterį ir toliau skaitysiu... :)

Knygos, knygelės.

Knygelės, kuriomis Angelo domisi, dorosi vis rimtesnės, vis mažiau iliustruotos ir vis daugiau teksto. Kartais aš beskaitydama padarau didesnę pauzę ar kur mintimis nuklystu, bet Angelino tuoj pat nepatenkintas prašo, kad toliau skaityčiau. Stengiuosi skaityti su intonacijomis, kur reikia nutaisau storą balsą ar ploną balselį.