Angelo jau nemažai supranta ir apie emocijas. Žino, kaip atrodo piktas, besišypsantis ar laimingas žmogus. Angelino dažnai manęs teiraujas, ar aš laiminga, gerai nusiteikus: "mamma, cha cha cha?". Kai aš pykstu ant Angelo dėl jo išdaigų, tai jis pastebi, ir išleidžia tokį garsą: "mamma, grrr chrrr". Angelo smagiai žaidžia su šiais meškiukais, bet jį labiau domina veidukų išraiškos, nei rūbai ir batai. O jo pats mylimiausias meškinas, tai tas su akiniais.

Jau pradėjom mudu su  Angelino žiūrėt filmukus apie Kalėdas. Štai vienas jų, ( "Una Navidad sin Pluto 1" ir "2" ) nors ir ispaniškai, bet tikrai aišku jums bus, kas ten vyksta.

Štai dar viena labai graži lopšinė itališkai, su mielomis kačiukų ir šuniukų nuotraukomis.

Jau Angelo moka ir laiptais pats vienas nulipti. Aš, aišku, esu pasiruošus jį sugauti, jei kartais griūtų. Bet jis tikrai atsargiai prisilaikydamas už sienos, pamažu juda laiptais žemyn.

Kaip Angelinui patinka makaronai! Jei aš jo paklausiu, ko jis norėtų valgyt, tai gaunu visada tą patį atsakymą - "pasta" (makaronus). Ir nesvarbu, ar pusryčių metas, ar pietūs, ar pavakariai, ar vakarienė. Bet aš darau pagal save - verdu makaronus kas 2-3 dienas.

Angelui jau visai neblogai sekas vynioti ilgus makaronus apie šakutę (spaghetti, bucatini ir tagliatelle). Tik tie pastarieji, iš garsų skambesio, jam kažkiek primena "ragnatela" (voratinklis), tai į juos Angelo truputį kreivai žiūri. Ir jo galvoj sukasi mintys apie vorus ir jų namučius-makaronus ?!

Angelino labai profesionaliai išmoko valgyti su močiutės atvežtu šaukšteliu ir šakute (Tupperware), kurių forma yra nuostabiai pritaikyta vaiko rankutei.