Angelino jau savotiškai supranta laiką. Vos jis pastebi, kad aš žiūriu į laikrodį, tuoj ir pats prisistato po laikrodžiu (nes kaba aukštai virš durų) žiūri ir šiaip, ir taip, tada neiškentęs manęs klausia:
- Che ora è? (Kiek dabar valandų?)
Ir... nesulaukęs (dažniausiai) mano atsakymo, pats nusprendžia:
- Mangia (=mangiare)... (arba) nanna (=dormire)... (arba) papà (=svegliare papà). (Laikas valgyti/ miegoti/ tėtį žadinti).

Dar vienas Angelino užsiėmimas - nukniaukti tėčio mašinos raktus ir... jų neatiduoti, arba... bandyti at/užrakinti visas bute esančių durų spynas.

Labai Angelinui patinka, kai aš ar tėvelis pučiam muilo burbulus. Susižavėjęs stebi, kaip jie pamažėle leidžiasi žemyn ir... pradingsta.

Angelo jau gali net nemirktelėjęs pasakyt, kas ką geria.
Aš jo klausiu:
-  Angelino, cosa beve papà? (Ką geria tėtis?)
- Caffè. (Kavą.)
- Cosa beve mamma? (Ką geria mama?)
- Acqua. (Vandenį.)
- Cosa beve Angelo?
- Arbata (=ą).
- Cosa beve la mucca? (Ką geria karvė?)
- Acqua.
- Cosa beve il cane? (Ką geria šuo?)
- Acqua.

Angelino jau neblogai moka iš puodelio ar stiklinės gerti. Bet kartais užsižaidžia (kaip šiandien) ir... išlieja viską ant stalo, savęs, kėdės ir grindų. Šį kartą daviau jam į rankas skudurą, ir liepiau valyti. Ką jūs manot? Praktiškai viską išvalė... savo kelnėmis, kojinėmis ir rankovėmis. Skuduru beveik nieko.
Ir dar, jei jo paklausiu kas čia taip bevalgydamas visur pridrabstė, sulaukiu tokio atsakymo "porš (=paršiukas)".