Šiandien buvom Montessori mokyklos kalėdinėje mugėje. Maloniai nustebau pamačius, kiek daug visko ten po vienu stogu tilpo.

Aš nebūčiau aš, susidomėjau senomis knygomis. Nupirkau tris vaikiškas knygeles Angelui, kai paaugs, turės ką skaityti.

Vėliau, mokyklos kieme, Angelino pastebėjo pripučiamą pilį, ir užsimanė ten. Visai neblogai jam sekėsi šokinėti.

Netikėtai sugalvojau nuvesti Angelino į klasę, kur kelios mokytojos paišė vaikučiams ant veido gyvūnų kaukes. Atėjo ir mūsų eilė. Bijojau, kad Angelino ramiai neišsėdės. Paprašiau, kad jam nupieštų ant veido liūtą, bet per daug nemaliavotų. Mano nuostabai, Angelino paklusniai sėdėjo ant kėdės. Ir buvo labai patenkintas savo atvaizdu veidrodyje. Ir visiškai nečiupinėjo veiduko rankomis.

Po to laimingą Angelino nuvedžiau į vaikų kambarį. Ten jis labai gražiai žaidė su kitais vaikais, ir aišku, bendravo (bent jau bandė) vokiškai.