Prasidėjus rudens lietaus sezonui, teko pirkti Angelui lietsargį. Permatomas uždangalas nuo lietaus jau nebeuždengia viso Angelino, kai jis sėdi vežimėly. Kyšo kojos. Štai kokį skėtį pritvirtinu prie Angelo vežimėlio, kai lyja.

Vartė Angelino naują Ernstings Family prekių katalogėlį, tuo metu mes buvom Kaufland`e. Staiga nei iš šio, nei iš to, kad pradės Angelo kvatotis " cha cha cha... barba, barba, barba... cha cha cha". Pasirodo, pamatė vienam puslapy pora mergaičių su veido kaukėmis. Prisiminė, kad kai tėvelis rytais barzdą skutasi, jo veidas būna taip pat baltas. Aš Angelui paaiškinau, kad ir jis užaugęs skusis barzdą, kaip tėvelis, ir kad mergaitės darosi veido kaukes.

Angelino turi neblogą klausą. Kai išgirsta kieme pjaunant žolę, mums iš karto sako "eba (=erba)". Arba kai sugirgžda virš mūsų esančio buto durys, tuoj jis atreportuoja "pota (=porta)".
Ir atmintį turi jis visai neprastą. Štai prieš gerus du mėnesius rinkom kartu kaštonus miesto parke. Po savaitės grįžom į tą pačią vietą, bet kaštonų jau neberadom. Aš paaiškinau nusiminusiam Angelinui, kad vaikai juos surinko. Kad kaštonai - visų, ne tik mūsų. Dabar kai einam pro tą vietą, vis Angelo man sako "bimbo(=bimbi)", apie tuos vaikus galvoja.

Ir neskūpus visai, tas mūsų Angelino. Valgė obuolį, supjaustytą skiltelėmis, ir man pasiūlė "mamma, mangia".