Zoologijos sode "Zoom Erlebniswelt Gelsenkirchen" (Trečia ir paskutinė dalis)

Jau mes Azijoje. Joje grožėjomės  rikšomis, drakonais, Budomis...

Rytietiškas kuklus interjeras:

Ryžių laukas:

Drakoniška žaidimų aikštelė: gaila, kad joje buvo galima žaisti (laipioti) tik vaikams iki 14 metų. Angelo be manęs nedrįso karstytis. Per aukštai jam buvo.

Dar pora kadrų iš Azijos:

Beje, origami susidomėjome ir mes - bendromis jėgomis išlankstėme žuvytę.

Prieš grįžtant namo, dar užsukome į Afrikos suvenyrų parduotuvėlę - įsigijome keletą atviručių.

Pro Aliaską pilni įspūdžių patraukėme prie išėjimo, su viltimi dar kartelį šiame nerealiame zoologijos sode apsilankyti.

Viso parko planas:

Eidami link traukinių stoties, pastebėjome, kad namai, esantys prie zoologijos sodo išpiešti gyvūnų motyvais. Grožių grožis!

Mes jau stotyje ir laukiame pirmojo iš dviejų traukinių, kuris mus, pavargusius, bet išsišiepusius iš laimės iki ausų, parveš namo.



Pirma dalis
Antra dalis

Zoologijos sode "Zoom Erlebniswelt Gelsenkirchen" (Pirma dalis)

Mudu su Angelo pirmąjį balandžio sekmadienį traukiniu (Angelo juo važiavo pirmą kartą savo gyvenime) patraukėme į Gelsenkirchen zoologijos sodą "Zoom Erlebsniswelt". Apsirengėme žiemiškai, nes po beveik vasariškos temperatūros vėl pas mus atslinko šalčiai. Tą rytą apie 9:00 mus "džiugino" minusinė temperatūra, nors saulutė spigino kaip pašėlusi.


Buvau jau pamiršusi ir kartu pasiilgusi, ką reiškia kelioninis stresas :) O juk ir traukinių buvo net keturi: po du į kiekvieną pusę, nesinorėjo į juos pavėluoti ar bilietukus pamesti.

Kelionė pirmyn jau pasibaigė - mudu su Angelo išlipome kur ir turėjome.

Pakeliui į zoologijos sodą:

Prie įėjimo mus pasitiko simpatiškas drambliukas.

Tą sekmadienį šiame zoologijos sode buvo švenčiamas sezono atidarymas - išlošėme dvigubai, nes dar daugiau pamatėme ir gavome atminimo dovanėlių.

Gelsenkirchen Erlebniswelt zoologijos sodas padalintas į tris didžiules teritorijas: Aliaską, Afriką ir Aziją. Mudu su Angelo pirmiausiai patraukėme į Aliaską.

Tipiška Aliaskos trobelė su būtinais rakandais:

Pasidžiaugėme meškėnais:

Vėliau prisėdome pasistiprinti. Netoli mūsų studentai šventė vieno jų gimtadienį.

Užkandę patraukėme toliau. Angelo negalėjo šio mokyklinio autobusiuko nepavairuoti.

Tada spartesniu žingsniu praėjome pro skunkus. Patys žinote kodėl ;)

Ir ilgėliau apsistojome prie baltųjų lokių. Stebėjome, kaip juos prižiūrėtoja maitino. Sužinojome, kad baltoji meškutė Antonia dievina jogurtą.

Vėliau Angelo labai norėjo šiek tiek laiko praleisti žaidimų aikštelėje.

Po trumpos pertraukėlės patraukėme ieškoti aukso. Taip, gerai perskaitėte. Specialiais indais sėmėme smėlį su vandeniu (nemoku viso proceso paaiškinti) ir ieškojome aukso. Ir ne mes vieni :)

Mums pasisekė - radome tris labai mažulytes ir tris šiek tiek didesnes aukso kruopeles. Bet net gramo nėra :) Bet vis gi, kokia patirtis, paties aukso ieškotojo!

Aliaska mus pakerėjo savo paslaptingu grožiu.

Banginio griaučiai:

Prie ruoniukų praleidome nemažai laiko. Stebėjome juos miegančius. Karts nuo karto tai vienas tai kitas bemiegodamas versdavosi ant kito šono ir tik pliumpt į vandenį :)

Nusišypsojo mums laimė ir pamatyti vilkus. Paprastai jie dieną tūno pasislėpę.

Aliaskos teritorija (balta):

Bus daugiau.