Trier

Pirmoji mūsų stotelė šiandien - romėnų įkurtas seniausias Vokietijos miestas - Trier.

Pagrindine gatve eidami nuo stoties link miesto centro pasilabinome su keliais drambliukais. Mylim dramblius mes ;)

Štai garsioji "Porta Nigra" - smagu prisiliesti prie istorijos - lipom į patį viršų.

Kur Senovės Roma, ten ir gladiatoriai - Angelo džiaugsmui!

Miesto centrinė aikštė:

Skrybelių margumynas - esu jų didelė gerbėja :D

Žaidimų aikštelė einant link stoties - šią karuselę pakrikštijom "Saturnu".

Šiek tiek poezijos ir...

Trier stoties lubos. Sėdame į sekantį traukinį ir patraukiame į netolimą užsienį.

Zoologijos sode "Zoom Erlebniswelt Gelsenkirchen" (Pirma dalis)

Mudu su Angelo pirmąjį balandžio sekmadienį traukiniu (Angelo juo važiavo pirmą kartą savo gyvenime) patraukėme į Gelsenkirchen zoologijos sodą "Zoom Erlebsniswelt". Apsirengėme žiemiškai, nes po beveik vasariškos temperatūros vėl pas mus atslinko šalčiai. Tą rytą apie 9:00 mus "džiugino" minusinė temperatūra, nors saulutė spigino kaip pašėlusi.


Buvau jau pamiršusi ir kartu pasiilgusi, ką reiškia kelioninis stresas :) O juk ir traukinių buvo net keturi: po du į kiekvieną pusę, nesinorėjo į juos pavėluoti ar bilietukus pamesti.

Kelionė pirmyn jau pasibaigė - mudu su Angelo išlipome kur ir turėjome.

Pakeliui į zoologijos sodą:

Prie įėjimo mus pasitiko simpatiškas drambliukas.

Tą sekmadienį šiame zoologijos sode buvo švenčiamas sezono atidarymas - išlošėme dvigubai, nes dar daugiau pamatėme ir gavome atminimo dovanėlių.

Gelsenkirchen Erlebniswelt zoologijos sodas padalintas į tris didžiules teritorijas: Aliaską, Afriką ir Aziją. Mudu su Angelo pirmiausiai patraukėme į Aliaską.

Tipiška Aliaskos trobelė su būtinais rakandais:

Pasidžiaugėme meškėnais:

Vėliau prisėdome pasistiprinti. Netoli mūsų studentai šventė vieno jų gimtadienį.

Užkandę patraukėme toliau. Angelo negalėjo šio mokyklinio autobusiuko nepavairuoti.

Tada spartesniu žingsniu praėjome pro skunkus. Patys žinote kodėl ;)

Ir ilgėliau apsistojome prie baltųjų lokių. Stebėjome, kaip juos prižiūrėtoja maitino. Sužinojome, kad baltoji meškutė Antonia dievina jogurtą.

Vėliau Angelo labai norėjo šiek tiek laiko praleisti žaidimų aikštelėje.

Po trumpos pertraukėlės patraukėme ieškoti aukso. Taip, gerai perskaitėte. Specialiais indais sėmėme smėlį su vandeniu (nemoku viso proceso paaiškinti) ir ieškojome aukso. Ir ne mes vieni :)

Mums pasisekė - radome tris labai mažulytes ir tris šiek tiek didesnes aukso kruopeles. Bet net gramo nėra :) Bet vis gi, kokia patirtis, paties aukso ieškotojo!

Aliaska mus pakerėjo savo paslaptingu grožiu.

Banginio griaučiai:

Prie ruoniukų praleidome nemažai laiko. Stebėjome juos miegančius. Karts nuo karto tai vienas tai kitas bemiegodamas versdavosi ant kito šono ir tik pliumpt į vandenį :)

Nusišypsojo mums laimė ir pamatyti vilkus. Paprastai jie dieną tūno pasislėpę.

Aliaskos teritorija (balta):

Bus daugiau.