Tylos karalius.

Aną dieną man galva plyšo nuo rūpestėlių, o Angelo, tas mūsų pleputis, kaip užsuktas kalbėjo ir manęs daug ko klausinėjo.

Nenorėdama ką nors ne taip leptelėti, pasiųliau Angelui pažaisti žaidimą "Tylos karalius". Tariamu rakteliu "užrakinau" savo burną, "raktą išmečiau" ir Angelui parodžiau, kad nebegaliu jokio žodelio pasakyti. Paskui "užrakinau" ir mūsų plepučio burną (žinau, kad yra variantas ir su užtrauktuku). Tačiau Angelo ir toliau čiauškėjo.

Mano didžiąjam nustebimui, praėjus kelioms dienoms Angelo man pats vienu momentu "užrakino" burną, pats savo burną irgi "užsirakino" ir dar labai supyko, kad aš "surakinta" burna pasakiau kelis žodžius :D

Turbūt nėra dienos, kad Angelo šio žaidimo neprisimintų, o aš neturiu kuom skųstis ;) Viena kita tylos minutė dar niekam nepakenkė.

Angelo pirmasis nuosavas raktas.

Vakar berašydama apie Angelo dviratį be pedalų (Laufrad), pamiršau paminėti, kad mes Angelui padovanojom ir jo pirmąjį raktą (nuo dviratuko spynelės užrakto). Raktų pakabuką jis turėjo jau seniai, net nebepamenu iš kur.

Žodžiu, vaikiukui buvo dvigubas džiaugsmas, tiek dviratukas, tiek raktas, ir ne bet koks, o nuosavas (Angelo eina iš proto dėl raktų)!

Angelino jau savotiškai supranta laiką. Vos jis pastebi, kad aš žiūriu į laikrodį, tuoj ir pats prisistato po laikrodžiu (nes kaba aukštai virš durų) žiūri ir šiaip, ir taip, tada neiškentęs manęs klausia:
- Che ora è? (Kiek dabar valandų?)
Ir... nesulaukęs (dažniausiai) mano atsakymo, pats nusprendžia:
- Mangia (=mangiare)... (arba) nanna (=dormire)... (arba) papà (=svegliare papà). (Laikas valgyti/ miegoti/ tėtį žadinti).

Dar vienas Angelino užsiėmimas - nukniaukti tėčio mašinos raktus ir... jų neatiduoti, arba... bandyti at/užrakinti visas bute esančių durų spynas.

Labai Angelinui patinka, kai aš ar tėvelis pučiam muilo burbulus. Susižavėjęs stebi, kaip jie pamažėle leidžiasi žemyn ir... pradingsta.

Angelo jau gali net nemirktelėjęs pasakyt, kas ką geria.
Aš jo klausiu:
-  Angelino, cosa beve papà? (Ką geria tėtis?)
- Caffè. (Kavą.)
- Cosa beve mamma? (Ką geria mama?)
- Acqua. (Vandenį.)
- Cosa beve Angelo?
- Arbata (=ą).
- Cosa beve la mucca? (Ką geria karvė?)
- Acqua.
- Cosa beve il cane? (Ką geria šuo?)
- Acqua.

Angelino jau neblogai moka iš puodelio ar stiklinės gerti. Bet kartais užsižaidžia (kaip šiandien) ir... išlieja viską ant stalo, savęs, kėdės ir grindų. Šį kartą daviau jam į rankas skudurą, ir liepiau valyti. Ką jūs manot? Praktiškai viską išvalė... savo kelnėmis, kojinėmis ir rankovėmis. Skuduru beveik nieko.
Ir dar, jei jo paklausiu kas čia taip bevalgydamas visur pridrabstė, sulaukiu tokio atsakymo "porš (=paršiukas)".