Koks pavasaris be muilo burbulų?

Mudviems su Angelo labai patinka pūsti muilo burbulus.
Būna po kelias valandas  kieme praleidžiame bepūsdami burbulus. Jie, išdykėliai, kartais mums sprogsta į akis, oi tada kaip jas mus graužia muilas... :D


Vakar mus užkalbino pro šalį ėjusi senolė. Ji mums prisipažino, kad dažnai iš savo namų terasos mato pro šalį skrendančius muilo burbulus ir jais labai džiaugiasi. Kaip supratau, ją karts nuo karto pasiekia būtent mūsų leidžiami muilo burbulai ;)


O čia Angelo daryta nuotrauka  (originalas):

Muilo burbulai.

Besitvarkydama netikėtai radau muilo burbulų buteliuką, apie kurį tiek aš, tiek Angelo buvome seniai pamiršę. Dar tą patį vakarą (praėjusį sekmadienį) mudu su Angelo iki nebegalėjimo pūtėme muilo burbulus balkone.

O šiomis dienomis muilo burbulus mes pučiame autobusų stotelėje, iki kol atvažiuoja autobusas. Lenktyniaujame, kuris gi iš mūsų daugiau burbulų išpūs, kuris didesnių, kuris daugiau burbulų dvynukų (tų susikabinusių) :)

Kartais ir vėjas įsitraukia į mūsų žaidimą. Tada mes vos spėjame mirkyti pagaliuką su žiedeliu į muilinį tirpalą - padauža vėjas akimirksniu išpučia kelias dešimtis balionų ir, rodos, prašyte prašo dar kartelį kitą pažaisti su juo ;)

Praeiviai mus šypsenomis apdovanoja, o mums laikas greičiau praeina, iki kol sulaukiame autobuso.

Angelino jau savotiškai supranta laiką. Vos jis pastebi, kad aš žiūriu į laikrodį, tuoj ir pats prisistato po laikrodžiu (nes kaba aukštai virš durų) žiūri ir šiaip, ir taip, tada neiškentęs manęs klausia:
- Che ora è? (Kiek dabar valandų?)
Ir... nesulaukęs (dažniausiai) mano atsakymo, pats nusprendžia:
- Mangia (=mangiare)... (arba) nanna (=dormire)... (arba) papà (=svegliare papà). (Laikas valgyti/ miegoti/ tėtį žadinti).

Dar vienas Angelino užsiėmimas - nukniaukti tėčio mašinos raktus ir... jų neatiduoti, arba... bandyti at/užrakinti visas bute esančių durų spynas.

Labai Angelinui patinka, kai aš ar tėvelis pučiam muilo burbulus. Susižavėjęs stebi, kaip jie pamažėle leidžiasi žemyn ir... pradingsta.

Angelo jau gali net nemirktelėjęs pasakyt, kas ką geria.
Aš jo klausiu:
-  Angelino, cosa beve papà? (Ką geria tėtis?)
- Caffè. (Kavą.)
- Cosa beve mamma? (Ką geria mama?)
- Acqua. (Vandenį.)
- Cosa beve Angelo?
- Arbata (=ą).
- Cosa beve la mucca? (Ką geria karvė?)
- Acqua.
- Cosa beve il cane? (Ką geria šuo?)
- Acqua.

Angelino jau neblogai moka iš puodelio ar stiklinės gerti. Bet kartais užsižaidžia (kaip šiandien) ir... išlieja viską ant stalo, savęs, kėdės ir grindų. Šį kartą daviau jam į rankas skudurą, ir liepiau valyti. Ką jūs manot? Praktiškai viską išvalė... savo kelnėmis, kojinėmis ir rankovėmis. Skuduru beveik nieko.
Ir dar, jei jo paklausiu kas čia taip bevalgydamas visur pridrabstė, sulaukiu tokio atsakymo "porš (=paršiukas)".