Paprastai sekmadieniais prieš pietus sėdėdavom namie, o šiandien, po pusryčių ėjom su Angelino (esu prieš pora dienų apie tai užsiminus) sportuoti. Neišsigandę krapnojančio lietučio, po pusvalandžio pasiekėm sporto salę. Persirengimo kambary persiavėm sportbačius ir... pirmyn!
Gavom po labai šaunų antspaudėlį ant rankos, tigrinę antį. Likom nustebinti. Užsiėmimų gausa mus visai supainiojo. Nuo ko pradėti?
Angelino puolė stumti/vaikytis už jį didesnį kamuolį, ant kurio pavaizduota mūsų planeta - Žemė.

Iš šono atrodė, kad kamuolys pats rieda, nes Angelino nesimatė. Vėliau Angelo pastebėjo iš sulenktų čiužinių padarytą tunelį, tai pora kartų jį įveikė linksmai. Po to su keliais vaikučiais žaidė masažiniais kamuoliukais.

Buvau kartą įsodinus Angelino į tokią medinę dežę su ratukais, ir tempiau ją už virvutės, bet jam nelabai patiko, nes norėjo pats lakstyti.

Ką dar veikė Angelo? Daviau jam ranką, ir jis pavaikščiojo ant aukštai iškeltų ilgų medinių suoliukų.

Šalia mūsų viena mergaitė šokinėjo per kliūtis, vis pakeldama kartelę į norimą aukštį. Angelino bandė įsikibti į tuos pagaliukus, ir kas kartą viskas sugriūdavo. Aš padėdavau tai mergaitei viską vėl sustatyt į vietas.

Vėliau prie mūsų prisijungė šeimos draugė su savo dukryte, ir mes smagiai pasimėtėm lengvutėm ir minkštom (jei kartais į kokį vaikiuką pataikytum, tai neskaudėtų jam) skraidančiom lėkštėm.

Salės centre, prie lubų virvėmis buvo pririštas čiužinys, ant kurio visi vaikučiai norėjo pasisupti. Mes jo dar išbandyti nesuspėjom. Kitą kartą!