Pasivaikščiojimas po Duisburg centrą

Duisburg mieste mes trys atsidūrėme neatsitiktinai - mudu su Angelo turėjome bilietus į naktinį traukinį (pradedu pasakojimą apie dar vienas šios vasaros atostogas), o Luciano mus išlydėjo.

Mes specialiai atvažiavome anksčiau, tad turėjome marias laiko pasivaikščioti po Duisburg centrą.


Angelo, vos pamatęs kopėčias iki dangaus, tuoj prisiminė pasaką apie pupą užaugusią iki pat debesų ir milžino rūmus danguje. Kaip jis norėjo tomis kopėčiomis pats užlipti iki dangaus! Būtumėte matę :)

Šis fontanas (besisukanti skulptūra) taip pat buvo verti dėmesio.

O čia miesto planas ant grindinio prie stoties.


Kitą kartą parašysiu, kaip mums sekėsi kelionė naktiniu traukiniu ir paskui dar keliais traukiniais. Ir kur mes atsidūrėme :)

Žinokit, kokį man įdomų žaislinį termometrą teko šią savaitę matyti! Palaipsniui "kylant" temperatūrai, pasirodo vis kitas paveikslėlis. Jei +36° ir daugiau - tai vaikutis žaidžia kieme, jei +37° ir daugiau - sėdi namie, ir jei +38° ir daugiau - guli lovoje. Tikrai nuostabiai paaiškinta vaikams, ką reikia atitinkamoj situacijoj daryti, nes tie skaičiukai jiems nelabai ką sako.

Reikia slėpti nuo Angelino įvairius kremus tubelėse ir indeliuose - per kelias sekundes sugeba atsukti dangtelius!

Angelo užvakar pats užsidėjo savo žieminį dešinį batą (žaisdamas, į lauką tuo metu nesiruošėm), bei įjungė tėčiui kompiuterį (bet jo niekas neprašė).

Angelinui neduoda ramybės slogytė - štai pagal kokį mūsų gydytojos receptą padariau lašiukų vaikiuko nosytei: 250 ml virinto vandens ir pusė arbatinio šaukštelio druskos. Pipetę ir buteliuką turėjom nuo ankščiau pirktų vaistukų.

Pastebėjau, kad jei Angelo kalba ar mato du tokius pačius daiktus, tai du kartus pakartoja to paties daikto pavadinimą.

Vakar ėjome į parką tikrinti, ar paukštukams patiko mūsų lesyklėles.

Radom apvalgytas. Nudžiugom, kad patiko! O vakare sugalvojom piešti angelus sniege.

Šiandien klijavom piratų papūgą ir...

lobio žemėlapį.

Vakarienei valgėm spaghetti. Aš greičiau baigiau valgyti už Angelino, o jis į puodą parodė, lyg dar norėdamas valgyt, aš jam atsakiau, kad nebėra tame puode nieko, o Angelo, pasirodo dėl manęs pergyveno - ranka pakabino spaghetti iš savo lėkštutės, ir man į lėkštę įdėjo.