Dramblių paradas Londone

Jei turėčiau aš sparnus, ir būčiau greita kaip vėjas, dar šį vakarą lėkčiau į Londoną "medžioti" pasiklydusių dramblių. (Net žemėlapiu jau pasirūpinau, kur kokio dramblio ieškoti.)

Ir jei turėčiau maišą auksinių monetų, tai bent kelis jų įsigyčiau ir pastatyčiau juos sode, kurio neturiu... :)

Štai čia tik keli iš daugiau nei 250 dramblių:

Radau ir parduotuvę internete, kuri parduoda miniatiūrinius drambliukus a la tuos, kurie po Londoną vaikštinėja. Prie kiekvieno jų parašyti jų "vardai" ir kas juos sukūrė.

O facebook`e pasirodo egzistuoja  "Dramblių parado fanų puslapis". Jeigu kas turit kokią savo nuotrauką su vienu ar kitu drambliuku, galite ją ten įkelti.

Pasirodo, tie drambliai jau senokai po Europą klajoja: 2007: Rotterdam - 2008: Antwerp - 2009: Amsterdam - 2010: London Emmen Bergen - 2011: Copenhagen.

Projektas 52. 23-oji savaitė. Zuckersüß. (Saldu)

Mūsų drambliukas Heffalump - didžiulis saldumynų mėgėjas ir... aistringas futbolo fanas. Kas gi gali būti geriau už 2 in 1 - už šokoladinius futbolo kamuoliukus?

Apie vieną fotografą...

Kas šiemet žiūrėjo  "Germany`s Next Top Model"  tai tikrai įsidėmėjo vieną žiūri narių - Kristian Schuller.

Aš žaviuosi šiuo žmogumi, kaip fotografu. Koks jis išradingas! Štai čia vienas video, kad žinotumėt apie ką kalbu, o čia jo ką tik išleistos fotografijų knygos internetinė versija.

Planetų keliu

Prieš gerą mėnesį jau buvau jums užsiminus apie projektą "Planetų kelią". Tą kartą tik Marsą apžiūrėjome. O štai šį penktadienį po darbo, sumaniau vėl nusivesti Angelino prie to ežero, aplink kurį ir išsidėsčiusios miniatiūrinės saulės sistemos planetos. Aš, optimistė, tikėjausi apeiti visas planetas ir jas nufotografuoti, tik tą vakarą man tie 6 km per daug pasirodė. Vėl reikės kada sugrįžti :)

Saulė.

Išsididinę nuotrauką aiškiau matysite kokį plotą apima projektas "Planetų kelias".

Merkurijus.

Kairėje apačioje - mažutis Merkurijus, ir dešinėje viršuje - didžiulė geltona saulė! Įspūdinga!

Kairėje apačioje - Venera, viršuje vidury - Merkurijus, ir viršuje dešinėje - saulė.

Žemė.

Čia - Žemė, o tolumoje geltonuoja saulė.

O štai čia lopinėlis ežero su antytėmis ir valtimis.

Aš esu labai keista futbolo fanė. Mano aktyvioji fazė - tik kas keturis metus, per pasaulio futbolo čempionatą. 2006-ieji metai buvo įspūdingi, nes visas tas didysis futbolas man buvo beveik ranka pasiekiamas, nes jis vyko Vokietijoje, kurioje tada gyvenau (ir tebegyvenu).

O jūs ar žiūrite pasaulio futbolo čempionatą? Jei taip, tai už ką jūs? Aš (mes) tai tiek už Italiją, nes šeimoje kalbame itališkai, tiek už Vokietiją, nes joje gyvename.

Radau labai nuotaikingą filmuką apie 2010 metų futbolo čempionato organizatorę Pietų Afrikos Respubliką.

Trečiadienį prieš pietus ėjome į svečius pas Angelo draugą Max ir jo mamytę. (Pradžioje tarėmės tiktis parke ir piknikauti, bet lietutis mums koją pakišo.) Mes, mamos, šnekučiavomės gerdamos kavutę, vaikai žaidė šalia.
Pasiskundžiau Max mamai Julei, kad niekaip negaliu pamėgti vokiško majonezo, man jis toks kažkoks labai su skoniu. Ir kad savo mylimos baltos mišrainės nebedarau, nes man majonezas visą skonį sugadina. Tai ji ( ji iš Kazachstano, kalba rusiškai) man patarė bandyt maišyt majonezą su grietine, kai užsimanysiu tos mišrainės. Dievulėliau! Ir kaip aš galėjau pamiršti, kad kai pradinukė buvau, mano tėveliai būtent taip tą mišrainę darydavo, su majonezu ir grietine. Tik vėliau kažkaip vien su majonezu, kas man ir į atmintį buvo įstrigę.


Vėliau grįžom su Angelino namo, pavalgėm pietus. Po to paguldžiau Angelo į lovelę, bet jis neužmigo, nors ir pavargęs buvo (dėl mano darbo išsiderino jo miego ritmas). Nemiegojusį Angelo vedžiau į trečiadieninę darželio grupę. Likau ir aš ten, nes buvo mano eilė padėti auklėtojai.
Vaikučiai piešė guašu. Kas daugiau, kas mažiau, bet visi išsimozojo. Gerai, kad darbas vyko mažomis grupelėmis, po tris vaikučius, tai juos lengviau sužiūrėti galima buvo.
Angelo šiek tiek pavydėjo, kad aš kitiems vaikučiams padėjau. Jis pastvėrė iš smėlio dėžės, kuri buvo darželio patalpoje, plastmasinį grėbliuką, ir bandė "šukuoti" vienos mergytės nugarą (kuriai aš tuo metu padedinėjau).

Štai kitas išdykėlis, vis puldavo prie langų ir bandydavo juos atidaryti.
Kita mergytė pametė savo soskę kamuoliukų baseine, oi kiek vargom, kol ją radom.

Aš šį kartelį pavakariams buvau atnešus keturis kiaušinius ( kiekvienam vaikučiui mamytė ar tėvelis įdeda kažko, bet viskas dedama bendrai ant stalo, ir dalinamasi). Jie dingo akimirksiu! Kas čiupo baltymą, kas trynį, bet neliko nei trupinėlio.

Kas man įsiminė:
* kad prieš valgį vaikiukai susikabinę rankutėmis linkėjo vienas kitam skanaus.
* kad į sporto salę visi "važiavo traukinuku": sustojo vorele vienas už kito, ir vienas kitam uždejo rankas ant pečių.



O dabar apie šį bei tą.
Štai čia nauji magnetukai mūsų kolekcijoje:

Pirkdami Müller Reis gavome štai tokią vėliavėlę:

Vienas ledainės lankytojas, tiksliau jo keturių metukų sūnus štai ką padovanojo Angelinui:

Gavau laišką iš Sirijos nuo draugės Sheirin, kuri prieš gerą mėnesį ilsėjosi tėviškėje.

Kaip pasikeitė mūsų kasdienybė!
Dabar mes kas dieną (išskyrus trečiadieniais) matome traukinius. Angelo užsikrėtė jų manija, nes jau net nežinau kiek dienų nepaleidžia iš rankų žaislinio traukinuko... :) Kelias į mano darbą veda būtent pro traukinių stotį. Tiksliau, mes iki jos atvažiuojam autobusu, o tada jau kulniuojame pėškomis ( Angelo vežimėly, nes neturime laiko kas pora žingsnių stabtelėti). O kai važiuojam namo, tai vėl gi, atkulniuojam iš ledainės iki stoties, o ten, dairydamiesi ar neatvažiuoja koks traukinys, laukiam ir sulaukiam autobuso, kuris mus veža namo.
Angelino taip pavargsta, nes pietų miegelio miega tik apie 18:00 vakaro... bevažiuojančiame autobuse. Aš kartais, su Angelu miegančiu vežimėly, dar sulakstau apsipirkti, grįžtam namo, o jis vis dar miega. Nors ir kaip būtų gaila, tenka žadinti, nes kitaip vakare per vėlai užmiega, o ryte vėl sunku keltis...

O dabar apie ledainę. Angelino pamatė, kaip gaminami ledai! Liko sužavėtas. Trumpai drūtai, ledų mašina sukasi panašiai, kaip skalbimo mašina, tik kad gulsčiai. :) O jau kiek ir kokių produktų reikia į vidų įdėti, tai jau ir man mistika. Žinau, kad tiems pieno pagrindu daromiems ledams, reikia pieno ir (kartais) grietinėlės, o tiems vaisių skonio ledams, reikia vaisių ir vandens... :)

O štai čia pažiūrėkit, kiek visko galima su ledais prigalvot (kas Vokietijoj gyvena, tai bus ne tik matęs, bet ir ragavęs bent jau kažką panašaus). Ledainėj, kurioj dirbu, irgi šitos dieviško skonio grožybės parduodamos. Vokiečiai pamišę dėl jogurto ir spaghetti.

Vakar prieš darbą, dar nuvedžiau Angelino į žaidimų grupelę. Kadangi pasitaikė puikus oras, tai mes, mamytės su auklėtoja, sugalvojom tas kelias valandas praleisti lauke. Vaikučiai irgi liko patenkinti. Spardėm kamuolį, ruošėmės artėjančiam futbolo čempionatui :) Pasidarėmė ir pikniką ant suoliukų.

Vėliau ant Angelino rankos nutūpė Dievo karvutė. Angelo ją pastebėjo ir susidomėjęs žiūrėjo, kaip ji po jo delniuką ir ant pirštukų vaikštinėjo. Atbėgo kiti vaikučiai. Visi tą boružėlę norėjo "palaikyti". Oi kiek krykštavo tas, ant kurio rankelės užlipdavo boružė.

Projektas zwölf2010

Birželio mėnesio foto 6/zwölf.

Projektas 52. 22-oji savaitė. Puppenkiste. (Lėlių skrynia (dėžė))

Heffalump pamėgo lėlių teatrą. Vakarais vis neatkimba nuo Kasperl. Vis jo prašo dar ir dar parodyti kokį spektaklį.

Projektas 52. 21-oji savaitė. Eine Reise in die Zukunft. (Kelionė į ateitį)

Visagalis magiškas rutulys parodė drambliukui Heffalump 3010 metus...