2009 m. lapkričio 30 d., pirmadienis

Kur gyvena Kalėdų Senelis?

Jau mes parašėm vokiškam Seneliui Šalčiui laišką. Štai kaip prisidėjo Angelino:


Prieš tai parodžiau Angelinui pora klipukų su Seneliu Šalčiu (1, 2, ir 3 ). Papasakojau, kas per vienas tas Kalėdų Senelis.


O čia adresai, kur gyvena tarptautiniai Kalėdų Seneliai . Nepatingėkit pradžiuginti vieną jų savo laišku. Jis jums atsakys tuo pačiu.

Nordpol (Grönland)
Santa Claus Nordpolen
Julemandes Postkontor
DK-3900 Nuuk

Finnland
Santas Main Post Office
FIN-96930 Napapiin

Schweden
Tomten/Santa Claus
Tomteboda
173 00 Schweden

USA
Santa Claus
Indiana 47579

Kanada
Santa Claus
HOH OHO

Štai kokį Advento kalendorių šiais metais turės Angelino. Sudėjau šiuos niekučius į vokelius, užrašiau skaičiukus ir apklijavau lipdukais.


Prajuokino mane šiandien Angelo - užsidėjo mano dešinę šlepetę ant kairės kojos ir po visą butą gal pusvalandį girdėjos - taukšt, taukšt, taukšt. Arba kaip šį rytą pats bandė užsidėti vieną kojinę. Tarp kojos pirščiukų ją įsidėjo. Sugalvok tu man.

Susikaupė nemažai Angelino "spalvinimo" darbelių. Stengiuosi parinkti tuos paveikslėlius, kuriuose pavaizduotus objektus/žmones/gyvūnus jau Angelo pažįsta, arba, jei jis pats susidomi kažkuo, paaiškinu, jei reikia, kas ten pavaizduota. Kai kur padedu jam spalvint, kad matytų kaip reikia laikyti ir spausti pieštuką.





2009 m. lapkričio 29 d., sekmadienis

Angelino jau savotiškai supranta laiką. Vos jis pastebi, kad aš žiūriu į laikrodį, tuoj ir pats prisistato po laikrodžiu (nes kaba aukštai virš durų) žiūri ir šiaip, ir taip, tada neiškentęs manęs klausia:
- Che ora è? (Kiek dabar valandų?)
Ir... nesulaukęs (dažniausiai) mano atsakymo, pats nusprendžia:
- Mangia (=mangiare)... (arba) nanna (=dormire)... (arba) papà (=svegliare papà). (Laikas valgyti/ miegoti/ tėtį žadinti).



Dar vienas Angelino užsiėmimas - nukniaukti tėčio mašinos raktus ir... jų neatiduoti, arba... bandyti at/užrakinti visas bute esančių durų spynas.

Labai Angelinui patinka, kai aš ar tėvelis pučiam muilo burbulus. Susižavėjęs stebi, kaip jie pamažėle leidžiasi žemyn ir... pradingsta.



Angelo jau gali net nemirktelėjęs pasakyt, kas ką geria.
Aš jo klausiu:
-  Angelino, cosa beve papà? (Ką geria tėtis?)
- Caffè. (Kavą.)
- Cosa beve mamma? (Ką geria mama?)
- Acqua. (Vandenį.)
- Cosa beve Angelo?
- Arbata (=ą).
- Cosa beve la mucca? (Ką geria karvė?)
- Acqua.
- Cosa beve il cane? (Ką geria šuo?)
- Acqua.



Angelino jau neblogai moka iš puodelio ar stiklinės gerti. Bet kartais užsižaidžia (kaip šiandien) ir... išlieja viską ant stalo, savęs, kėdės ir grindų. Šį kartą daviau jam į rankas skudurą, ir liepiau valyti. Ką jūs manot? Praktiškai viską išvalė... savo kelnėmis, kojinėmis ir rankovėmis. Skuduru beveik nieko.
Ir dar, jei jo paklausiu kas čia taip bevalgydamas visur pridrabstė, sulaukiu tokio atsakymo "porš (=paršiukas)".


2009 m. lapkričio 28 d., šeštadienis

Angelo jau nemažai supranta ir apie emocijas. Žino, kaip atrodo piktas, besišypsantis ar laimingas žmogus. Angelino dažnai manęs teiraujas, ar aš laiminga, gerai nusiteikus: "mamma, cha cha cha?". Kai aš pykstu ant Angelo dėl jo išdaigų, tai jis pastebi, ir išleidžia tokį garsą: "mamma, grrr chrrr". Angelo smagiai žaidžia su šiais meškiukais, bet jį labiau domina veidukų išraiškos, nei rūbai ir batai. O jo pats mylimiausias meškinas, tai tas su akiniais.



Jau pradėjom mudu su  Angelino žiūrėt filmukus apie Kalėdas. Štai vienas jų, ( "Una Navidad sin Pluto 1" ir "2" ) nors ir ispaniškai, bet tikrai aišku jums bus, kas ten vyksta.



Štai dar viena labai graži lopšinė itališkai, su mielomis kačiukų ir šuniukų nuotraukomis.



Jau Angelo moka ir laiptais pats vienas nulipti. Aš, aišku, esu pasiruošus jį sugauti, jei kartais griūtų. Bet jis tikrai atsargiai prisilaikydamas už sienos, pamažu juda laiptais žemyn.

Kaip Angelinui patinka makaronai! Jei aš jo paklausiu, ko jis norėtų valgyt, tai gaunu visada tą patį atsakymą - "pasta" (makaronus). Ir nesvarbu, ar pusryčių metas, ar pietūs, ar pavakariai, ar vakarienė. Bet aš darau pagal save - verdu makaronus kas 2-3 dienas.
Angelui jau visai neblogai sekas vynioti ilgus makaronus apie šakutę (spaghetti, bucatini ir tagliatelle). Tik tie pastarieji, iš garsų skambesio, jam kažkiek primena "ragnatela" (voratinklis), tai į juos Angelo truputį kreivai žiūri. Ir jo galvoj sukasi mintys apie vorus ir jų namučius-makaronus ?!

Angelino labai profesionaliai išmoko valgyti su močiutės atvežtu šaukšteliu ir šakute (Tupperware), kurių forma yra nuostabiai pritaikyta vaiko rankutei.



2009 m. lapkričio 27 d., penktadienis

Angelo mėgstamiausia spalva - geltona. Padėjo man užvakar parduotuvėj muilą išrinkti - aišku geltoną - su papajos ir mango kvapu. Tai tuo pačiu aš jam paaiškinau, kas čia per dalykai, nes pradžioj kažkaip papaja jam asocijavos su "papà"- tėčiu, itališkai. Kai einam rankučių plauti, Angelino, pamatęs muilą vis sako "papaja".



Šias kaladėles Angelui padovanojo močiutė ir tetulė, mes iš jų statom bokštą, ar paveikslėlį sudėliojam bendrom jėgom. Skaičių ir raidžių mokysimės vėliau.





Bandom ieškot vienodų paveiksliukų, aš tiesiog sakau kas turėtų būti nupiešta, ir Angelino du vienodus (kaip kada) randa.



Angelo jau supranta, ką reiškia "su" (aukštyn) ir  "giù" (žemyn), pakelia ir nuleidžia rankutę. Išmoko žiūrėdamas į lavos lempą.


2009 m. lapkričio 26 d., ketvirtadienis

Kad jūs žinotumėt, kaip Angelino kaifuoja žiūrėdamas šį video, šaukia visa gerkle "baka (=macchina)" (mašina), net kaimynai turbūt girdi.



Pamačius nukąsta meškiuko ausį prisiminiau, kaip šią vasarą Angelo bandė atsikąsti močiutės atvežto muilo... Štai:



... nes į panašias mėlynas dėžutes aš dedu užkandžius Angelinui, kai einam pasivaikščioti: obuolio skilteles, sausainius, razinas ar pan. Angelo pagalvojo, kad viskas kas tose mėlynose dėžutėse -  valgoma...

Ką mes žiūrėjom su Angelino šiomis dienomis? Iki pačios pabaigos pamatėm filmuką "Ratai" - itališkai: 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11.



Angelino išmoko jau atskirti ir pingviną. Tai parodžiau jam tokį filmuką.



Angelino pradėjo žaisti ir su dar viena medine dėlione. Išmoko naujų gyvūnų (kengūra, vikšras, pelėda, asilas).



O kai ruošiuos maudyt Angelino, tai jis man padeda - sumeta į vonią visko ko mums prireiks. Buvo kartą įmetęs ir mano šlepetes, rankšluostį ir savo rūbelius...






2009 m. lapkričio 25 d., trečiadienis

Pabandykit atspėti, kur mes šiandien buvom su Angelino? Ne bet kur, o pačiame tikriausiame lėlių teatro (Kasperletheater) spektakliuke. Prisipažinsiu, ilgai svarsčiau ir dvejojau, vesti Angelino ar nevesti, išsėdės jis ramiai, ar ne, gal nuobodžiaus? Teatro afišoje juk parašyta, kad spektaklis tinkamas vaikams nuo 2 metų. O Angelinui dar visų trijų mėnesių trūksta...
Pavalgėm pietus, ir Angelino toks šimtą procentų užtikrintas man sako:
- Mamma, nanna? (Mamyt, eisim miegelio?)
Ir kaip jis nustebo, kai aš jam atsakiau "ne".
- Angelino, noi andiamo a teatro. (Eisime į teatrą.)



Atėjom ankščiau, užsiėmėm vietas pirmoj eilėj. Skambėjo džiugios dainelės. Angelino šoko, lingavo į taktą. Neilgai trukus prasidėjo ir pats spektaklis, kuris buvo padalintas į tris veiksmus po 15 minučių ir tarp jų po poros minučių pertraukėlę, kad vaikučiai geriau dėmesį sutelktų, nepavargtų sėdėti ir žiūrėti.

Pagrindiniai spektaklio veikėjai: Kaspariukas, Zepukas, vilkas ir policininkas. Kaspariukas namie ieškojo krepšelio mėlynėms rinkti, kai pas jį atėjo jo draugas Zepukas, kuris irgi užsimanė eiti į mišką mėlyniauti kartu su Kaspariuku. Tuo metu, pas Kaspariuką į namus užėjo policininkas. Paaiškėjo, kad iš cirko pabėgo vilkas, kuris šiuo metu slapstosi miške. Kaspariukas sutiko padėti sugauti vilką, o štai, Zepukas išsigando. Vaikų (žiūrovų) pagalba, Kaspariukui pavyko atlikti šią užduotį.
Kaip vaikučiai prisidėjo? Kai vilkas pasirodė, vaikučiai trypė kojomis ir plojo rankomis, taip vilkui atrodė, kad jis cirke, ir jis niekur nebėgo, o laimingas klausėsi aplodismentų.
Viso spektaklio metu veikėjai bendravo su vaikais, jiems uždavinėjo daug klausimų, pvz. ar esat kepę pyragą? ar buvot miške uogauti?



Tikrai buvo smagu mums. Lauksim kito spektaklio!

2009 m. lapkričio 23 d., pirmadienis

Šiandien buvom Montessori mokyklos kalėdinėje mugėje. Maloniai nustebau pamačius, kiek daug visko ten po vienu stogu tilpo.








Aš nebūčiau aš, susidomėjau senomis knygomis. Nupirkau tris vaikiškas knygeles Angelui, kai paaugs, turės ką skaityti.
Vėliau, mokyklos kieme, Angelino pastebėjo pripučiamą pilį, ir užsimanė ten. Visai neblogai jam sekėsi šokinėti.




Netikėtai sugalvojau nuvesti Angelino į klasę, kur kelios mokytojos paišė vaikučiams ant veido gyvūnų kaukes. Atėjo ir mūsų eilė. Bijojau, kad Angelino ramiai neišsėdės. Paprašiau, kad jam nupieštų ant veido liūtą, bet per daug nemaliavotų. Mano nuostabai, Angelino paklusniai sėdėjo ant kėdės. Ir buvo labai patenkintas savo atvaizdu veidrodyje. Ir visiškai nečiupinėjo veiduko rankomis.


Po to laimingą Angelino nuvedžiau į vaikų kambarį. Ten jis labai gražiai žaidė su kitais vaikais, ir aišku, bendravo (bent jau bandė) vokiškai.



2009 m. lapkričio 22 d., sekmadienis

Kviečiu visus, skaitančius mano puslapį, prisijungti prie labai šaunios Kalėdinės akcijos. Prisidėk ir tu, neatverdamas piniginės! Spausk mano puslapyje po lankytojų skaitliuku esantį skydelį (1 kartą per valandą iš to paties IP adreso).

Pavasariškas oras mus džiugino šį rytą. Po pusryčių susiruošėm su Angelino į parką. Kaip ir kiekvieną savaitę, nešėm antytėms duonos. Besotės jos. Daug praeivių joms numeta duonos kriaukšlelę, o toms vis negana.


Pavakary ėjom į mūsų miestelio šeimos centro renginuką. Ten kvepėjo Kalėdomis. Gaila, tik į pačią pabaigą atėjom, ir nesuspėjom prisidėti prie sausainių kepimo. Pamatėm mažiau nei pusę renginio. Angelinui labiausiai patiko žaisti su formelėmis, šaukštais, plastmasiniais buteliais ir t.t. atspėkit kur? O gi medžiaginiame namelyje, kurio grindys buvo nuklotos vyšnių kauliukais. Fantastika!
Aš pati turiu pagalvėlę iš vyšnių kauliukų. Ją pakaitinu mikrobangų krosnelėje, ir tada šildau ar pėdas, ar nugarą.


Internete radau dar vieną labai smagią dainelę itališkai - "Girotondo". Šokom kartu su Angelino pagal ją. Žodžių dar nesuspėjau išmokti.



2009 m. lapkričio 21 d., šeštadienis

Pleputis Angelino mus kas dieną stebina. Sukaupiau nemažai dar neužrašytų pokalbių su juo.

Aš kalbu su Angelo:
- Angelino, come si chiama tuo papà? (Kuo vardu tavo tėtis?)
- ... papà... papà... Čano! (=Luciano)
- Come si chiama tua mamma? (Kuo vardu tavo mama?)
- ... mamma... mamma... Ele! (=Eglė)
- Tu come ti chiami? (Kuo tu vardu?)
- Andži!

Rytais Angelino stebi, kaip tėvelis barzdą skutasi.
Tik ir girdisi:
- Papà, baba (=barba)! (barzda)
Angelino sau tapšnoja per žandukus, sakydamas:
- Anži... baba (=barba)!
Mes jam paaiškinam:
- Angelino, quando tu diventerai grande come papà, anche tu avrai la barba. (Kai tu užaugsi, ir tu turėsi barzdą.)
Angelo:
- Mamma... baba (=barba)? (Ar mama turi barzdą?)
Aš:
- No, non ce l`ho. (Ne, aš neturiu barzdos).
Kai Angelino valgo manų košę, tai (ne)tyčiom išsitepa ja smakrą ir žandus, ir patenkintas atreportuoja "baba (=barba)!"







Spalio pabaigoje uodai labai stipriai sukandžiojo Angelinui veidą. Dabar kai jis pamato kokį spuogiuką ant mano veido, tuoj susijaudina/susinervina visas ir šaukia " ai ai ai zanza (=zanzara) (uodas) mangia (valgo) am am am!".






Štai kokią aš itališką lopšinę niuniuoju Angelinui prieš einant miegučio.



2009 m. lapkričio 20 d., penktadienis

Angelino auga.

Angelo tapo Žaibo Makvyno fanu. Jau daugiau kaip metai jo kambary ant sienų kabo trijų mašinų iš "Ratai" plakatai (viena iš jų - Makvynas), bet aš tik dabar jam dalimis pradėjau rodyt šį filmuką itališkai. Interneto portale youtube.com lietuviškai radau vos pora trumpų epizodų, o itališkai - visą filmuką. Štai kiek mes jau esam to filmuko pamatę: 1, 2, 3.

Šalia mūsų namų, pievoj, ganosi arklys. Angelino jį šaukia "kalo(=cavallo)".
Aš klausiu Angelino:
- Cosa beve cavallo? (Ką geria arklys?)
- Aka (=acqua). (Vandenį.)
- Cosa mangia cavallo? (Ką valgo arklys?)
- Eba (=erba). Žolę.

Angelino labai nori pasiekti durų rankenas ir atidaryti duris. Jam trūksta vos poros centimetrų iki tikslo. Galvojo ir sugalvojo paimti mano batus, vieną uždėjo ant kito, pats užsilipo ant viršaus ir... atidarė duris į vieną iš kambarių.

2009 m. lapkričio 19 d., ketvirtadienis

Pirmieji dialogai tarp manęs ir Angelo.

Angelino kas dieną vis daugiau šneka. Smagu!

Aš klausiu Angelo:
- Angelino, chi dà il latte? (Kas duoda pieno?)
- Mu (=mucca). (Karvė.)
- Angelo, chi beve il latte?
- Angie.
Mes visada dedam medaus į pieniuką.
- Chi ha portato il miele? (Kas atnešė medaus?)
- Nonna. (Močiutė.)

Įdedu dar du "Baby Einstein" filmukus, kuriuose galima karvutę pamatyt (ir daug kitų fermos gyvūnų): "Baby Mcdonald Part 2" ir "Baby Mcdonald Part 3".

Angelino jau susidomėjo savo lyties organu. Itališkai mes jį vadinam "pisellino", o Angelo dar gerai neištaria, tai sako "pize".

Angelino:
- Baka, pize (=la macchina ha il pisellino) ? (Ar mašina turi pimpaliuką?)
Aš:
- No, non ce l`ha. (Ne, neturi.)
Angelo:
- Papà, pize (=papà ha il pisellino) ? (Ar tėtis turi pimpaliuką?)
Vėl aš:
- Sì, ce l`ha. (Taip, turi.)
Angelino toliau:
- Ade, pize (=il cane ha il pisellino)?
Aš atsakau:
- No, non ce l`ha. (Ne, neturi.)




Panašiai kalbėjom ir apie kojas.
Angelo rodo man savo kojas ir sako:
- Koja... Andži (=Angelo kojos).
Tada rodo mano kojas:
- Koja... mama. (=mamos kojos.)
Aš jam atsakau:
- Taip, mamytė turi dvi kojas.
Angelo:
- Koja... papà (Ar tėtis turi kojas) ?
Aš:
- Ir tėtis turi dvi kojas.
Toliau Angelo klausinėja:
- Koja... baka (=macchina) ? (Ar mašina turi kojas?)
Aš jam:
- No, la macchina non ha le gambe, ma ha quattro ruote. (Ne, mašina neturi kojų, bet ji turi keturis ratus.)
Angelo nepavargsta:
- Koja... ade (=cane) ? (Ar šuo turi kojas?)
Aš atsakau:
- No, il cane non ha le gambe, ma ha quattro zampe. (Ne, šuo neturi kojų, bet jis turi keturias letenas.)

2009 m. lapkričio 18 d., trečiadienis

Apie žaidimų aikštelę ir Angelo pomėgius.

Štai į kokią vaikų žaidimų aikštelę mes dažniausiai einame su Angelino:












Pamenu ten kartą teko matyti tokį vaizdelį. Šalia mūsų žaidė vienas mažiukas berniukas (gal metais vyresnis už Angelo), o jo mama baisiai supyko ant jo, kad šis visas smėliu apsidrabstė, ir liepė jam kapstyti smėlį atsistojus. Man labai keista pasirodė. Kodėl tada atvedė ši mama savo sūnelį į smėlio dežę? Arba bent jau galėjo kitais rūbeliais jį aprengti, jei šie per geri, ir leisti jam pasidžiaugti vaikyste.

Žinot koks Angelino vienas mėgstamiausių užsiėmimų? Nukniaukti skalbinių segtukus, nešti juos tėveliui ir jo prašyti, kad užsegtų juos ant jo pirštukų... (neskauda visai - išbandžiau) ... arba rūbų.


Dar Angelinui labai patinka pasiimti telefoną, ir vaidinti, kad su kažkuo kalba. Tik ir girdi: "Pronto... pronto... Angie!" Kai tėtis paskambina iš darbo į namus, nori ne tik su manim pašnekėt, bet ir su Angelino. Kiek džiaugsmo vaikui!



2009 m. lapkričio 17 d., antradienis

Angelino mėgstamiausias žodis pastaruoju metu - batukai t.y. būtent dgs. G. - batukus. Kaip tame eilėraštuke: "... užsimausiu batukus, ir keliausiu pas vaikus". Šiandien nupirkom Angelui žieminius batukus, 23 dydžio. Pradžioj kojytė dar su kojine storesne tilps. Taip gal ilgesniam laikui užteks, nes kas du ar tris mėnesius reikia naujų batų jam.

Prieš kokias tris dienas, Angelino jau pasiekė koridoriuj užgesinti šviesą, bet jos uždegti dar nemokėjo. Šiandien jau išmoko. Paaugo pora milimetrų?

Po pietų ėjom pasivaikščioti po mūsų miestelio centrą. Angelino rinko lapus. Pamatė ant žemės pora šiukšlių, tai net neprašytas pakėlė jas ir išmetė į šiukšlių dėžę.

Jau Angelo išmoko atskirti ir "Bmw" mašinas, tik kad dar neištaria gerai, sako - "bubu".

Angelino kėdutė šiek tiek kleba. Paėmiau "Lidl" reklaminį žurnaliuką, sulenkiau jį į keturias dalis, pakišau po viena kėdes koja. Angelino susidomėjęs jį ištraukė, apžiūrėjo ir pasakė "Lidl". Aš nusišypsojau. Paskutinį kartą šioj parduotuvėj buvom prieš dvi savaites. Aš Angelinui visada parodau, kaip parašytas parduotuvės pavadinimas virš įėjimo ar reklamos laikrašty.



Kaip greitai temsta lauke. Kai giedras dangus, išeinam pažiūrėti žvaigždučių, kartais matom ir mėnulį. Pamenu, ankščiau, kad atkreipčiau Angelo dėmesį, sakydavau " žiūrėk, koks kamuolys danguj ir kokios švieselės". Dabar vadinam daiktus savo vardais. Angelino pastebi, kad ne visada mėnulis atrodo kaip kamuolis.



Vienas iš filmukų, kuriuos mielai žiūri Angelo: "Baby Einstein - Baby MacDonald Part 1"



ir štai jo turbūt pati mėgstamiausia lietuviška dainelė: "Varna Albertina".


Related Posts with Thumbnails