2011 m. gegužės 29 d., sekmadienis

Angelo kalbelės.





















*
Angelo pamatė iš arti karvę ir apie jos tešmenį taip pasakė:
- Latte ha i piedi. (Pienas turi kojas.)


*
"Di che colore sono i piedi neri di papà? Quando io sarò il papà dei miei bambini, io avrò un ristorante. Io farò il cameriere. Dove sono i mattoni del mio ristorante?"
(Kokios spalvos yra juodos tėčio pėdos? (Buvo tamsu.) Kada aš busiu savo vaikų tėtis, aš dirbsiu restorane. Aš busiu padavėjas. Kur mano restorano plytos?)

*
Angelo sudėliojo apie trisdešimt mašinėlių į vieną ilgą eilę:
- Una lunga famiglia di macchine. (Ilga mašinų šeima.)


*
"Quando l`ape punge al vento, lui sarà rosso." Kada bitė įkąs vėjui, jis pasidarys raudonas.

*
"Il gatto deve mangiare la bua della zanzara." Katinas turėtų suvalgyti popą, kurią padarė uodas.

*
"Voglio avere la macchina con la musica troppo alta. Poi il vicino di casa mi sgrida. Mi puoi attaccare la ciliegia?"
Noriu turėti mašiną su garsia muzika. Paskui namo kaimynas mane aprėks. Ar gali man prikabinti vyšnią? (Angelo tuo metu nuskynė vyšnios stiebelį.)

*
"Il vento mi spinge la schiena." Vėjas man stumia nugarą.

*
Aš dejuoju, kad man labai šalta:
- Ho il freddo della Madonna.
Angelo:
- Dov`è Madonna? (Kur Madona?)


*
Angelo spjaudosi:
- Sto facendo acqua. (Darau vandenį.)


*
Angelo man aiškina:
- Mi fa male la saliva, perché sto dormendo. Anche mi fa male la febbre. (Man skauda seiles, nes aš miegu. Man taip pat skauda karštį.)

2011 m. gegužės 28 d., šeštadienis

Vėl apie lipdukus.

Šį kartelį Angelo guminius lipdukus klijavo į sąsiuvinį. Suklijavęs vos ne visus jūros gyventojus, Angelo pastebėjo savo klaidą, kad ant lenkimo linijos suklijuoti lipdukai trukdė sąsiuvinio lapams verstis. Tai katytes, avytes, gaidžius, šunis ir varlytes Angelo klijavo ne ant lenkimo linijos.

















2011 m. gegužės 27 d., penktadienis

Kiek čia akmenukų ir kokių jie spalvų?





















Jei mums tenka palaukti autobuso, Angelo labai apsidžiaugia ir skuba rinkti nuo žemės akmenukus. Tada juos atsargiai beria ant vienos iš suoliuko lentelių - juos garsiai skaičiuojam, bei įvardinam spalvas (baltas, balkšvas, pilkšvas, šviesiai pilkas, tamsiai pilkas, juodas :)

Ir kiek mes jau tų knygelių būsime perskaitę?

Galvoju vienaip, galvoju kitaip ir esu beveik tikra, kad mudu su Angelo jau būsime apie pusę tūkstančio knygelių perskaitę. Kai laiko daugiau turėsiu (kada taip bus ?!) reikės dėl smalsumo jas visas suskaičiuoti. Juk bent tas iš bibliotekos atidžiai registruoju.





















2011 m. gegužės 26 d., ketvirtadienis

Apie sliekus iš siūlų.





















Angelo tiek vakar, tiek šiandien iš darželio parsinešė po vieną "slieką" iš siūlų. Aš pasiteiravau, kuo jie vardu. Angelo nedvejodamas man atsakė, kad tai Lightning McQueen ir Sally (kaip tie herojai iš filmuko "Ratai") :)
Paskui jis man papasakojo, kaip tie išdykėliai sliekai daržely jam ir  kitiems vaikams į rankoves lindo, kuteno ir slėpėsi.

Jei jau apie sliekus prabilau, tai pridursiu, kad tiek Angelo, tiek kiti vaikai tą kartą atsineštą žemę supylė į akvariumą, kuriame apgyvendino iš Regenwurm fermos atsivežtus sliekus.

Beje, kažkiek žemės atliko, tai vaikai ją maišė su skystais klijais ir  teptuku maliavojo ant popieriaus. Gavosi labai originalūs piešiniai.

2011 m. gegužės 25 d., trečiadienis

Angelo "dirba" Vokietijos geležinkeliuose.





















Esu jau rašiusi įrašą apie vieną vokietę, su kuria mudu su Angelo labai susidraugavome. Mes pro jos darbo vietą (ji nuleidžia ir pakelia užkardas, atvažiuojant ir pravažiuojant traukiniui) einame kas dieną.
Aną savaitę ji mus pamatė einančius ir pasikvietė pas save į viršų (jos postas tokiame siaurame aukštame namelyje).
Čia dar ne viskas! Gerumėlis tame, kad ji Angelui leido padeti jai suspaudinėti reikiamų mygtukų kombinaciją, kad nusileistų, o paskui ir pasikeltų užkardos.


Kaip Angelui nuskilo! Ir kaip jam jo "darbas" patiko ;)

2011 m. gegužės 22 d., sekmadienis

Stovi pasakų namelis, kir vir bam, kir vir bam!






















Stovi pasakų majelis
Ki li bam! Ki li bam!


Angelo šias dvi eilutės tiesiog dievina. Jas dienos eigoje prisimena minimum penkis kartus, ir iš bet ko stengiasi tą namelį pastatyti (iš mano kojų, iš knygų, akmenukų ar pagaliukų).

Aš Angelui irgi mielai deklamuoju šią eiliuotą pasaką. Bendromis jėgomis mes prisimename ir šias eilutes:

Ten senutė ir senelis
Seka pasakas vaikam.
Kir vir bam! Ne bet kam,
Tik labai geriem vaikam.


Paskui kažkiek prašokam, bet būtinai pasakysim ir suvaidinsim šią vietą:

Kaip tas strazdas eglę kirto...
Kiškis bėgo ir išgirdo.
Šimtametė eglė - triokšt!
Miško žvėrys - keberiokšt!

O jūs ką deklamuojate su savo vaikiukais? Man labai smalsu :)

Ledai arba kas yra tikra meilė?






















"Vieną karštą dieną pagaminau vamzdeliuose ledų ir pasakiau savo keturiems sūnums, kad jie gali nusipirkti jų už vieną apkabinimą. Vaikai iškart sustojo į eilę, kad galėtų įsigyti "pirkinį". Trys patys mažiausieji skubiai mane apkabinę ir pasičiupę po vamzdelį išbėgo laukan. Galop priėjo mano paauglys sūnus, paskutinis, ir apkabino mane du kartus. Grąža tegu lieka tau, - tarė šypsodamasis."

Bruno Ferrero

Šią nuostabią istoriją radau čia.




O skaitantiems itališkai - šios istorijos originalas:


“In un giorno caldo, preparai dei coni gelato e dissi ai miei quattro figli che potevano comprarli per un abbraccio.
Quasi subito i ragazzi si misero in fila per fare il loro “acquisto”. I tre più piccoli mi diedero una veloce stretta, afferrarono il cono e corsero di nuovo fuori. Ma quando venne il turno di mio figlio adolescente, l’ultimo della fila, ricevetti due abbracci. “Tieni il resto” disse con un sorriso”.

2011 m. gegužės 21 d., šeštadienis

Giro giro tondo arba Angelo deklamuoja (dainuoja) itališkai.





















Kai Angelino buvo dar visai mažiukas, aš jam dažnai dainuodavau itališką dainelę "Giro tondo". Dabar Angelo jau ją pats gali man padainuoti (ar padeklamuoti). Jei tik stotelėje reikia palaukti autobuso, tai Angelo tuoj susiranda artimiausią medį, ir, dainuodamas šią dainelę, sukasi aplink jį ratu :D


Giro giro tondo,
Casca il mondo,
Casca la terra ,
Tutti giù per terra.


Arba


Giro giro tondo, 
L'angelo è biondo,
Biondo è il grano, 

Tutti ci sediamo!

Stiklinė žemės.





















Dar prieš gerą savaitę Angelo turėjo į darželį nusinešti stiklainiuką žemės (mes žemę įbėrėm į ledų kokteiliui skirtą popierinę stiklinę).

Aš buvau tikra, kad vaikiukai sodins gėlytes ar žolytę. Prašoviau.

Beveik galėčiau garantuoti, kad ir jūs neatspėsit, ką Angelo ir kiti darželinukai su ta žeme veikė :D

2011 m. gegužės 19 d., ketvirtadienis

Regenwurmfarm arba išvyka į sliekų fermą.

















Angelo šiandien su savo darželiu lankėsi sliekų fermoje. Taip, taip, gerai perskaitėte :)

Manęs ši idėja, vykti pas sliekus, visai nežavėjo, nes aš nesu sliekų gerbėja. Angelo tai degė nekantrumu, kada gi jie pagaliau ten važiuos - noch dreimal schlafen (dar tris kartus miegoti). Be to, Angelo manęs vis klausė, ar jis galės tuos sliekus paglostyti... :D

Lengviau atsikvėpiau išgirdusi, kad toje fermoje buvo ir kačių, triušiukų, jūros kiaulyčių, bei arkliukų. Darželio auklėtojos daug fotoaparatais spragsėjo. Laukiame su nekantrumu nuotraukų.

Šešėliai.




















Apie šešėlius Angelo galėtų kalbėti ir kalbėti be pabaigos.

Kaip linksmai jis bando pabėgti nuo savo šešėlio arba sutrypti manąjį... :D O kiek nuostabos būna, kai kokio pastato ar medžio šešėlis "suvalgo" mūsiškius šešėliukus. Paskui, žinoma, kiek džiaugsmo, kai jie vėl atsiranda.

O kai aš Angelo vežuosi kėdutėje ant savo dviračio, tai jis, stebėdamas mano šešėlį, man sako:
- Che cosa è la? Una scimmia? (Kas ten? Beždžionė?) :)

2011 m. gegužės 17 d., antradienis

Angelo ir debesys.















Angelo džiaugiasi, kada dangus pasipuošia baltais pūkuotais debesėliais. Tada jis nieko nelaukdamas "virsta" piemenėliu ir gano debesines aveles, ryklius, krokodilus, tigrus, mašinas, raganas ir t.t.

Milžinai iš šieno.



















Kiek kartų mudu su Angelo autobusu pravažiavome pro šių jaunųjų porą iš šieno, kol kartą, neatsispyrėme pagundai jų iš arti apžiūrėti ir nusifotografuoti ;)

O jūs ką būtumėte darę?

2011 m. gegužės 15 d., sekmadienis

Angelo pirmasis nuosavas raktas.





















Vakar berašydama apie Angelo dviratį be pedalų (Laufrad), pamiršau paminėti, kad mes Angelui padovanojom ir jo pirmąjį raktą (nuo dviratuko spynelės užrakto). Raktų pakabuką jis turėjo jau seniai, net nebepamenu iš kur.

Žodžiu, vaikiukui buvo dvigubas džiaugsmas, tiek dviratukas, tiek raktas, ir ne bet koks, o nuosavas (Angelo eina iš proto dėl raktų)!

Punkt, Punkt, Komma, Strich arba Angelo deklamuoja vokiškai.

Viena ponia, dirbanti Vokietijos geležinkeliuose, užsuka į ledainę, kurioje aš dirbu, net po 2 kartus per dieną. Kas kartą užsisako (kartais valgo ledainėje, kartais išsinešimui nori) Joghurt Ananas Becher. Pasirodo yra žmonių, kurie suvalgo ledų daugiau už mane :D

Mudu su Angelo labai su šia ponia susidraugavom. Štai aną dieną ji Angelui pripaišė kačiukų į sąsiuvinį, besakydama smagias eiles:

Punkt, Punkt, Komma, Strich,
Fertig ist das Mondgesicht,
Zwei lange, lange Ohren,
Ein Kind wird uns geboren,
Ritzeratze, Ritzeratze,
Fertig ist die Miezekatze.

Paskui ji man ant lapiuko užrašė šio smagaus eilėraštuko žodžius, parodydama, kaip reikia pagal juos katytę piešti.



















Tiek Angelo, tiek aš jau išmokome šias eilutes ir linksmai jas deklamuojame.

2011 m. gegužės 14 d., šeštadienis

Angelo ir jo Laufrad (dviratukas be pedalų).





















Angelo jau važinėjasi savo dviratuku be pedalų. Kas dieną (na beveik) tam skirti laiko galime vos 10-15 minučių, bet tuo vis tiek džiaugiamės. Laukiam nesulaukiam, kada Angelo išmoks gerai ir greitai juo važinėtis. Tada trauksime visi trys ratuoti į kelią.

2011 m. gegužės 13 d., penktadienis

3 dėlionės vienoje dėžutėje.















Kai Angelo užsimano dėlioti šias tris dėliones, tai pirmiausia jam reikia atsirinkti, kurios detalės kuriam puzzle priklauso:


















Įvykdęs šią smagią užduotį, Angelo dažniausiai imasi tos dėlionės, kurios pirmame plane - Ponas ir Ponia Bulvės. Paskui, kitų dviejų.



Prisipažinsiu, kad kartais, kai pamatau kokią detalę Angelo laiko rankoje, nesuspėju sugalvoti kur jos vieta, o jau Angelo ją suranda. Arba būna galvoju, vai ten tikrai ta detalė nekibs, kur Angelo ją deda, bet ten būtent jos vieta būna, ne kitur!

Mokinys pralenkė mokytoją.... :D Taip ir turi būti!

Projektas "5 pojūčiai".





















Angelo daržely su šauniąja savo auklėtoja padarė savo pirmąjį rimtą projektą apie penkis pojūčius: regą, klausą, uoslę, skonį ir lytėjimą. Nieko sau!





2011 m. gegužės 11 d., trečiadienis

Klevo nosiukai.





















Prieš kelias dienas man pasitaikė proga Angelui parodyti, kaip aš dar būdama maža mergaitė, žaisdavau su klevo vaisiais a la nosiukais.

Prie Angelo darželio prisirinkom, kiek tik tilpo mums į saujas klevo sparnavaisių, paskui, stotelėje belaukdami autobuso pasipuošėm nosiukais :D Smagumėlis!

Bebenčiukas ir kvailutė.





















Jau gera savaitė, kaip Angelo vakarais prieš miegelį jokios kitos pasakos nenori klausytis, tik apie Bebenčiuką ir kvailutę.

Jam ypač patinka šios eilutės, kurias jis jau labai gražiai padeklamuoti moka (tiek Bebenčiuko sesutės, tiek raganos balsais):

*
Kada sesutė šaukia savo broliuką pietų:


— Ė! 0! Ū! Bebenčiuk!
Atsiirk, neužtruk!
Šen, broleli, pietų!
Šen žuvelių keptų!

*
Kaip ragana šaukia Bebenčiuką savo storu balsu (Angelo jas storu balsu deklamuoja):


— Ė! 0! Ū! Bebenčiuk!
Atsiirk, neužtruk!
Šen, broleli, pietų!
Šen žuvelių keptų!

*
Kaip ragana į kalvį kreipiasi, kad jai jis paplonintų liežuvį:


— Kalvi, kalvi,
Raudongalvi,
Aš tau duosiu marių žuvį,
Tu paplonink man liežuvį.


*
Kada ragana jau plonu balsu šaukia Bebenčiuką:


— Ė! U! U! Bebenčiuk!
Atsiirk, neužtruk!
Šen, broleli, pietų!
Šen žuvelių keptų!

Related Posts with Thumbnails