2010 m. rugsėjo 30 d., ketvirtadienis

Carl Warner and his foodscapes.


Koks grožis! Ir kas netikėčiausia, kad viskas valgoma! Netikite - tada įsižiūrėkite atidžiau. Visą galeriją rasite ČIA.







2010 m. rugsėjo 29 d., trečiadienis

Pas gaisrininkus


Sekmadienį Angelo vairavo, tiksliau, "vairavo" net dvi pačias tikriausias gaisrininkų mašinas! Kaip tai ?! O gi miestelio, kuriame dirbu, gaisrininkai buvo atvėrę plačiai duris visiems norintiems juos aplankyti (kalbu apie atvirų durų dieną). Apsilankėm ir mes pas juos. Fotoreportažas:

Štai čia kabo gaisrininkų uniformos:



Čia - jų šalmai.



Vienas iš poilsio kambary kabančių paveikslų.



Milžiniškos skalbimo ir džiovinimo mašinos.



Čia vienas iš strypų, kuriuo leidžiasi skubantys į pagalbą gaisrininkai.



Dar vienas vaizdas iš poilsio kambario.



Kas kieme dėjosi:



Tiek Angelino, tiek aš žavėjomės įvairių gaisrininkų mašinų modeliukais:




Ir šiaip, miniatiūrinėmis konstrukcijomis:









Nuotraukose užfiksuota, kaip kilo ir iškilo gaisrinės pastatas.



Gaila, tiek šitos, tiek tos kitos mašinos negalima buvo pavairuoti...




Vaikų džiaugsmo žodžiais neaprašysi! Kas žino, gal vienas iš jų po gerų dvidešimt metų iš tikro taps gaisrininku?




Didinga akimirka: Angelo su šalmu prie vairo ;)





Gavom ir spalvinimo knygelę dovanų.




Didesni vaikai pramogavo valdydami ditancines mašinas, ekskavatorius ir t.t.


O šitoj patalpoj vaikiukai su šiokia tokia suaugusiųjų pagalba gaminosi ženkliukus.



Štai čia Angelo ženkliukas (su žiogeliu).



Ir dar, viena labai talentinga moteris piešė vaikams ant veidų visokias kaukes. Čia jos asmeninė svetainė.



Angelo virto piratu. Visai kaip šis berniukas.


2010 m. rugsėjo 28 d., antradienis

Rudeneliui atkeliavus...

Užsiminsiu, kad atėjus rudeniui, mudu su Angelino vėl pradėjome žiūrėti animacinius filmukus. Štai dalimis peržiūrėjom "Pinokį".




O koks ruduo, be kaštonų ir gilių rinkimo! Kaštonų radom labai daug ir labai gražių, o štai su gilėmis - prasti popieriai, jų vos saujelę pririnkom.



2010 m. rugsėjo 24 d., penktadienis

Funky Lunch

Pabandykime pagaminti mūsų vaikams (ir ne tik) štai tokius netradicinius sumuštinius, kaip pvz.:

Lažinuosi, kad net ir pats išrankiausias vaikas nepaliks nei trupinėlio lėkštėje! ;) Beje, kuris jums iš visų šitų valgomų meno kūrinių pats pačiausias?

Jau kelis kartus pasitaikė, kad tuo pačiu autobusu su mumis važiavo viena neįgali mergina su savo tėveliu. Ji sėdėjo vežimėlyje, nevalingai mojavo rankomis ir leido padrikus garsus. Angelino ją stebėjo visą kelią. Ir kartojo (!) jos veiksmus. Merginos veide nušvito šypsena, akys spinduliavo. Tikiu, kad jai patiko Angelino draugija.
Kai išlipom iš autobuso, aš Angelui pasakiau tai, ką jis ir pats matė, kad ta mergina, negali vaikščioti, ir nemoka kalbėti, nors ir labai norėtų.

Kviečiu paskaityti nuostabų tekstą apie tai, kaip jaučiasi tėvai, kai jiems gimsta neįgalus kūdikis: angliškai ir lietuviškai (iš Austėjos blog`o).

2010 m. rugsėjo 22 d., trečiadienis

One million giraffes. We made this happen!


Šį vakarą elektroninio pašto dėžutėje vienas email`as mane ypač pradžiugino. Jo siuntėjas - žmogus, kuris rinko ir surinko milijoną žirafų! Mudu su Angelino prie viso to irgi truputuką prisidėjome.

Čia dar ne viskas, man visai netikėta, kad tas žmogus jau ir knygą išleido su visomis tomis žirafomis (ir mūsų žirafomis :) tik mozaikų pavidalu (išsididinkite tuos piešinius), nes vis gi žirafų juk visas milijonas!

P.S. Kol aš mūsų žirafas rasiu toje begalybėje, tai pražilsiu visa tikrai ;)

2010 m. rugsėjo 20 d., pirmadienis


Angelo išmoko (tiesą sakant, jau senokai) žodelį "galima". Jo firminė frazė būtų "Posso parlare?" (Galiu kalbėti?)
Mandagiai atsiklausęs nori, kad aš atsitūpčiau arba pasilenkčiau taip, kad mūsų žvilgsniai būtų viename aukštyje. Ir pasakoja tada išsijuosęs. Dažniausiai apie mašinas. Vis kartoja "Autobahn - strada grande" (Autostrada - tai didelė gatvė). Jei apie darželį kalba, tai vis mini vieną mergytę iš savo grupės, Anneli. Sakau, ar tik nebus jos įsimylėjęs :D

Kai Angelino nori, kad aš į jį žiūrėčiau, kaip jis bėga, ar šokinėja ir pan., jis man sako "Ridi!" (Juokis!). Žodžiu, jį stebėdama turiu juoktis arba bent šypsotis, tada būna užskaityta ;)


O jei apie darželį pašnekėsim, tai jau prasidėjo Angelo penktoji savaitė jame. Džiaugiuosi, kad orai visai neblogi laikosi ir auklytės kasdien veda vaikučius bent geram pusvalandžiui į lauką, į žaidimų aikštelę.

Prie Angelo grupės durų kabo stendas, jame tėveliai gali perskaityti kokia savaitinė programa, apie ką auklėtojos su vaikučiais kalba, kokias daineles dainuoja ir žaidimus žaidžia.

Štai praėjusį ketvirtadienį Angelino (kaip ir kiti vaikai) nešėsi į darželį bulvę. Auklėtojos su vaikučių pagalba skuto bulves, vėliau jas pjaustė gabaliukais, po to jas virė, ir grūdo - visi draugiškai pasigamino bulvių košę ir ją paskui skaniai valgė.



Darželis tėveliams dovanoja žurnalą apie darželinukus. Jau du numerius turiu!



2010 m. rugsėjo 18 d., šeštadienis

Man į rankas pakliuvo vienas stalo žaidimas. Iš pirmo žvilgsnio jis - visai nesudėtingas. Tik iš pirmo žvilgsnio, nes tai tikras galvosūkis ir galvoskaudis :)


Centre turi trūkti figūrėlės.


Norima figūra galime peršokti kitą figūrą (aną taip nukertam) ir ją nutūpti į tuščią laukelį. Galimi tik horizontalūs ir vertikalūs ėjimai.



Ir taip žaidžiam ir žaidžiam, kol žaidimo lentelėj lieka viena vienintelė figūrėlė.


Man nelieka... Man lieka 3-4 figūros toli viena nuo kitos...


Gal kas nors iš jūsų žino kaip padaryti, kad liktų tik viena nenukirsta figūra žaidimų lentoje?


Ir apskritai, kaip šis žaidimas vadinasi, ir iš kur jis kilęs, gal kas nors man pasakys? Didelis ačiū!
Related Posts with Thumbnails