2010 m. kovo 30 d., antradienis


Norėjau parašyt apie Angelino pasiekimus. Pradėsiu nuo kalbos. Jo dažniausiai kartojamas veiksmažodis "mangiamo" (valgome). Nesvarbu kas valgo, aš ar tu, jis, ji ar jie, ir nesvarbu, ar vakar valgė, ar rytoj valgys, visur Angelino naudoja tą pačią esamojo laiko daugiskaitos formą.

Kai išgirsta greitosios pagalbos sireną, aiškina man, kad kažkas užsigavo koją. Aš jam atsakau, kad mes juk nežinom kam ir kas nutiko. Angelo vis tiek savo laikosi. Koja ir viskas.

Jei Angelo pamato lauke kokį žmogų kėdėje su ratukais, tai žino, kad tam žmogui skauda koją.

Būna pamatom kokią senovišką mašiną, tai Angelo susižavėjęs tokiu giliu balsu sako "beja baka" (=bella macchina) (graži mašina).

Labai daug kalba apie tokį berniuką iš Loslösegruppe vardu Paul. Vis klausia manęs, ar ir Paul valgo (jei mes valgome), ar dabar Paul žaidžia (jei mes žaidžiame) ir pan.
Aną trečiadienį neiškentusi papasakojau Paul mamai, kiek Angelo apie jos sūnų šneka. Ir žinot, ką ji man atsakė? O gi, kad ir Paul labai daug šneka apie Angelo.
Istorija paprasta. Angelino be verksmų ir be kaprizų pasilikdavo be manęs tas dvi valandas daržely, o Paul - ne. Tai jo mamytė atkreipė jo dėmesį į Angelo, sakydama, va žiūrėk, už tave mažesnis, o toks šaunuolis tas Angelo (pusės metų skirtumas tarp abiejų). Eikit pažaisti kartu.

Angelino tikrai kantriai laukia, jei pietūs būna per karšti. Supranta pats, kad karšta, jei mato, kad garuoja. Pats pradeda "skaičiuoti" vokiškai iki 10. Tada vėl tikrina karšta ar ne, jei vis dar per karšta, vėl skaičiuoja.

Angelino prieš gerą savaitę taip pamėgo tramplinus žaidimų aikštelėse, kad tiesiu taikymu dumia prie jų. Išmoko pats užlipti ant tramplino. O kai nuo jo leidžiasi, tai net krykštauja iš džiaugsmo.

Štai kokią Velykinę avytę iš kiaušinių lukštų padarėme šiandien bendromis pastangomis.

Prieš porą dienų ieškojau svetainėje youtube.de vienos lopšinės (vokiškai) bet jos neradau. Nors turiu aš ją, bet tik garso įrašą, o man kažkaip ir vaizdo norėjosi. Nežinau kas man užėjo, bet visai netikėtai sugalvojau šiai lopšinei ir video klipuką sukurti.

Kaip tariau, taip ir padariau. Vėliau gavau dar patarimų iš Luciano, ką ir kaip pakeisti galėčiau, bet nusprendžiau taip ir palikti. Juk pirmas blynas, gal kiek ir prisvilęs.
Štai apie ką kalbu: spausti čia.


Bitės labai pamėgo mūsų balkone stovintį karklo medelį su kačiukais. Kiek Angelinui džiaugsmo, kai jos atskrenda, ir man įdomu, apžiūrinėjam jas pro lango stiklą, matom ant kojelių geltonas žiedadulkes. Aš primenu Angelui, kad bitutės renka nektarą ir iš jo darys medutį. Angelino žino apie ką kalbu, nes mielai geria pieną su medumi. Pažiūrėkite video.




Vakar koks juokingas nutikimas atsitiko man žaidimų aikštelėje. Su Angelo žaidėme smėliu, jį krovėme į grandine pririštą padangą (tiksliau jos pusę) (nufotografavau ir čia įdedu, kad aiškiau būtų, apie ką kalbu)


tada norėjome pakelti krovinį į viršų, kai visiškai netikėtai sujudėjo kitos padangos pusė, ir iš jos pasipylė vanduo... tiesiai man ant galvos. Net surikau aš ten kažką iš netikėtumo. Jaučiausi kaip kokiame tv žaidime, kai pralaimėjus pila ant tavęs kibirą vandens.

O vakare ėjau su Angelino darželio grupės mamytėmis ir auklėtoja vakarieniauti į itališką restoraną. Mes taip nuostabiai kartu pasisėdėjom ir skaniai pilvus prisikimšom.


2010 m. kovo 29 d., pirmadienis

Projektas 52. 13-oji savaitė. Hoch hinaus. (Aukštybėse)

Photobucket

Ir ką gi, sugalvojo Heffalump... paskraidyti. Pasičiupo vieną balioną, užsilikusį nuo Angelino gimtadienio, pūtė kiek jėgos leido, kol atsiplėšė nuo žemės ir už kelių sekundžių jau kabėjo svetainėje paluby. Gerai, kad langas buvo uždarytas... ;)

2010 m. kovo 28 d., sekmadienis

Apie artėjančias Velykas ir dar kai ką.

Mes vis dar sergam Velykinių darbelių manija. Austėja ir Renata darbelių skyrelyje patalpino mūsų zuikučių ausis, morkas, bei avytes.


Mums jau paštininkas atnešė Velykų zuikio atsakymą. Kaip miela! Angelino dantimis patikrino, ar tikras laiškas.





t.y. gavome laišką ir tris atvirutes, kurias galime išsiųsti kitiems ir pasveikinti su Šv. Velykomis.


Penktadienį buvome su Angelino pasivaikščioti prie mūsų miestelio pilies. Angelino mielai nusifotografavo su akmeniniais liūtais sargybiniais, paskui įkišęs ranką į vieno nasrus vaidino, kad ją liūtas valgo.




Šeštadienį rašiau ir aš nacionalinį diktantą. Ryšys per internetą trūkinėjo, tai ne viską parašiau. Nesvarbu, pakiliai jaučiuosi, vien dėl to, kad dalyvavau. Balandžio 1 d. reikės pasitikrinti, kaip parašiau tiek, kiek parašiau.


Vakar nusivedžiau Angelino į spektaklį "Romeo ir Džiuljeta", kuriame vaidino mokiniai. Spektaklio kūrėjai kiekvieną žiūrovą maloniai palabino prie įėjimo į salę. Paskui ant scenos buvo pristatyti visi vaidinantys mokiniai. Tada ir prasidėjo veiksmas.
Angelo pagal savo amžių labai kantrus buvo. Ne visą laiką išsėdėjo ant kedės, žaidė su vežimėlio ratais. Vieną kartą taikėsi ant scenos užlipti, ant žemės kažkiek pasivoliojo, gal penkis kartus garsiai (bet nerėkdamas) pasakė "mama". Ėjo prie lango stiklo, pro jį pamatęs savo darželį, spindėjo iš laimės. Gerai, kad ir fotoaparatą turėjau su savimi su pilna nuotraukų kortele, tai tas paskutines dešimt spektaklio minučių rodžiau Angelinui foto. Kai muzika skambėjo, tai Angelo labai mielai jos klausėsi suakmenėjęs. Išvada, į koncertus tai tikrai galiu jį vestis užsimerkus.


Dar keli Velykiniai darbeliai, iš vieno vaikiško žurnaliuko. Nieko piešti nereikėjo, tik sudėlioti ir kai kur suklijuoti.

Vištelė ir po jos sparnais tupintys viščiukai ir gulintys kiaušiniai:


Zuikis su rūbeliais ir batukais:

2010 m. kovo 25 d., ketvirtadienis

Angelino su tėveliu pirmadienį papuošė svetainės langą Velykoms.


O mudu abudu sodinome įvairių augaliukų sėklas.




Ar jūs jau parašėt laiškelį Velykų zuikučiui? Mes jau :)
Angelino ir piešinėlį nupiešė. Beje, Velykų zuikis laukia laiškučių ne tik iš Vokietijos. Ir žada visiems atsakyti.

Hanni Hase
Am Waldrand 12
27404 Ostereistedt
Vokietija




Aną dieną iškepiau labai gražius ir skanius avinėlius. Nebeliko jau nei vieno. Reikės dublį kartoti Velykoms.


Ir štai kokias morkeles korteles stalui padarėme. Angelino dažė lapą oranžine spalva. Visą kitą dariau aš.

2010 m. kovo 22 d., pirmadienis

Vakar mūsų miestely galima buvo apsilankyti Velykų mugėje. Kiek grožybių ten matėme, buvo kur akis paganyti. Velykinės dekoracijos, papuošimai sodui, darželiams, gėlės... Buvo ir kalvis, kuris prie žiūrovų akių kalė pasagėles.










Ir parduotuvių centras mus sutiko velykiškai papuoštas. Gaila, kad šiemet nebuvo triušiukų aptvertų, kaip pernai. Angelinui būtų tikrai patikę juos stebėti.











Vakare Angelino ir aš dar išėjome trumpam pasivaikščioti pėsčiomis. Visai netoli namų. Matėm žmones besitvarkančius soduose, kiti tvarkė garažus ir pan.
Vienas vyras mus užkalbino, tiksliau pašaukė. Aš apsisukau, ir pradžioje man pasirodė, kad jis kažką rankose laikė raudono, striukę gal ar maišelį. Jau norėjau jam atsakyt, kad aš nieko panašaus nepamečiau, jei jis galvojo, kad tai man priklauso. Paskui įsižiūrėjusi (mes su Angelino buvome gal jau už šimto metrų), pamačiau, kad tas žmogus laiko rankose vaikišką mašiną Bobby Car. Jis paklausė, ar mano sūnus nenorėtų šios mašinėlės, jis ją dovanotų, nes jo vaikai nežaidžia su ja, jau per dideli. Aš kokius tris kartus pasitikslinau, ar tikrai jam jos nereikia ir pan. Nereikia, nebereikia, dovanoja!
Nuoširdžiai apsidžiaugėm, tiek aš, tiek Angelino. Nieko sau! Ką reiškia tinkamu laiku tinkamoj vietoj atsidurti :)

Štai kokį desertą šiandien valgėm - pudingą su kiškio ausytėmis. Daug "šaukštelių" reikėjo, bet neteko nei vieno plauti :)

2010 m. kovo 21 d., sekmadienis

Projektas 52. 12-oji savaitė. Verwandtschaft. (Giminė)

Photobucket


Vieną vakarą Heffalump manęs paklausė apie savo giminę. Aš taip užsivedžiau jam bepasakodama, kad net nepastebėjau, kaip pradėjau kalbėti apie žiląją senovę ir... mamutus. Heffalump labai norėjo pamatyti, kas per vienas tas mamutas. Įvedėm užklausą į visagalį google ir gavome atsakymą.

Vakar nuėjome apsidairyti į senų žaislų turgelį "Regenbogen Markt", ir negrįžome tuščiomis namo. Pagaliau pasisekė nutverti plastmasinį keturių aukštų garažą Angelino mašinėlėms. Jau pora mėnesių kaip jo ieškojome, bet naujo pirkti nenorėjome. O čia sumokėjom keturis kartus mažiau, nei parduotuvėj.


Maloniai nustebino labai gerai išlaikyti ir pigūs daiktai. Viskas išrūšiuota (veiksmas vyko vienos bažnyčios pagalbinėse patalpose). Vienam kambary - dviratukai ir kitos transporto priemonės, kitame - knygos, dar kitame - lėlės, o pačiame didžiausiame kambary, viename kampe - dėlionės, kitame - stalo žaidimai, o vidury - Lego ir kiti konstruktoriai. Ant kiekvienos prekės popierėlis/lipdukas, su norinčio parduoti vieną ar kitą žaislą numeriu, ir pačio žaislo numeriu, bei kaina. Galima buvo patikrinti, ar dėlionės turi visas detales ir pan. Geriau ir būti negalėjo. Tik savęs klausiu, ką būtume radę, jei būtume atėję į pačią išpardavimo pradžią? Mes kol susiruošėm, jau buvo viskas senokai prasidėję.

Be garažo, paėmiau dar porą popierinių dėlionių su maxi detalėmis, bei žaidimą, kur reikia surasti poras, ir dėžutę su raišteliais ir mediniais karoliukais žvėriukais. Ir už visą šitą gėrį - šiek tiek daugiau, nei viena dešimtis eurų.

O dabar apie Velykinius darbelius. Šaunu, kad Austėjos blogas (darbelių koordinatorė Renata) dar įdėjo mūsų darbelių: zuikelį pievoje ir zuikučius iš varškinės tešlos. Galvoje dar turiu nemažai įdėjų, reikės kažkaip suspėti iki Velykų.

2010 m. kovo 20 d., šeštadienis

Vakar mes atidarėm šių metų sezoną žaidimų aikštelėje. Aš dar paskubomis įsimečiau knygą, galvojau, kad galėsiu ją ramiai paskaityti ant suoliuko, kol Angelo smėliu ir laipyklėmis džiaugsis. Deja... Tiek daug mamyčių, tėvelių ir vaikiukų, kad ant penkių suoliukų net musei vietos nutūpti nebuvo. Bandžiau skaityti atsistojus, bet Angelo labai greitai bėginėjo iš vienos vietos į kitą, kad po poros sekundžių pakėlusi žvilgsnį nuo knygos, net nežinodavau į kurią pusę man žiūrėti, kad Angelino pamatyčiau. Tiek aš ten ir "daug" perskaičiau.


O šiandien važiavome į miestelį, kuriame tėtis dirba. Svečiavomės pas mergytę Lilav. Buvom jos gal du mėnesius nematę per visas tas ligas ir šalčius. Ėjome, mes dvi mamytės, Lilav ir Angelo į prekybos centrą "Arkaden", kuris šventė dešimties metų jubiliejų. Vaikams nemokamai dalino balionus, kuriems galima buvo ir veiduką išdailinti: priklijuoti popierines veido dalis, ar jas tiesiog nupiešti.


Perskaičius specialų leidinuką apie "Arkaden", sužinojau, kad dar 2001-aisiais šis prekybos centras rėmė projektą "Dinozaurai mieste". Hrrr... gaila, kad dar manęs nei kvapo Vokietijoj nebuvo :D
Dar kažkada buvo sukurtas mini japoniškas sodas prie šio prekybos centro. Labai lauksim kažko panašaus artimoj ateity!



Ir štai monetėles atminimui. Man, numizmatei, pats tas.

2010 m. kovo 17 d., trečiadienis

Vakar žaidimų grupelėje buvo paskutinis susitikimas prieš Velykų atostogas. Dabar pasimatysim mes visi tik balandžio vidury. Kepėme draugiškai varškės bandeles - zuikučius. Kadangi jų akimirksniu nebeliko, šį vakarą jas kepiau namie ir nufotografavau:



Namo iš grupelės negrįžome tuščiomis, nes Velykų zuikutis buvo prašęs auklėtojos perduoti jo dovanėles vaikučiams. Kokia staigmena!




Štai pagaliau pabaigėme daryti dar vieną Velykinį darbelį. Žolę nuspalvino Angelo, gėlytes klijavo vėl gi Angelo, aš zuikutį išlanksčiau. Štai jums video kaip galima išlankstyti kiškutį, ir pora brėžinukų: čia ir čia.


Pas mus jau tikras pavasaris! Kol šiandien Angelino buvo Loslösegruppe, aš vaikštinėjau po parką ir grožėjausi pavasarinėmis gėlytėmis. Jų "nuskyniau" ir jums! :)







Related Posts with Thumbnails