Bepoilsiaudama Neringoje, vieną dieną (tiksliau pusdienį) praleidau Klaipėdoje. Be galo be krašto likau sužavėta šiuo miestu ir galbūt net truputėlį pasigailėjau, kad anksčiau man nebuvo tekę po jį vaikščioti...
Koks neaprašomas grožis!
O su krantinės vaiduokliu, tai buvo tikras kuriozas. Žinojau, kad toks yra, bet nelabai prisiminiau kur jo konkrečiai ieškoti. Tik trečia mano kalbinta klaipėdietė (!) šiek tiek pasikrapščiusi galvą, parodė man (mums) kurioj pusėj jo ieškoti.
Pasukamasis tiltelis su savo grafiku taip pat buvo kažkas tokio... :)
Įsimylėjau Klaipėdą...
Angelo negalėjo neišmėginti labai fainos žaidimų aikštėlės jūrine tematika. Ir aišku visai nebenorėjo iš ten kojos kelti. Bet kadangi mūsų laukė ekskursija į..... (apie tai kitą kartą) tai vis dėlto pavyko su juo susitarti ;)