Su Šv. Velykom!

    Mūsų Velykos buvo tokios: 

   

 

Apie mūsų Velykas

Šiemet mes kiaušinius dažėme dviem būdais.

Pirmuoju, a la da Vinci:

Ir antruoju: ant kiaušinių klijavome lipdukus, paskui juos dažėme o vėliau nuėmus lipdukus, ant kiaušinių liko baltos forminės dėmelės:

Rezultatas - įrašo titulinėje nuotraukoje. Buvo labai smagu žaisti su spalvomis, jas maišyti. Ypač mums patiko a la da Vinci kiaušinių dažymas ir pats rezultatas.



O štai čia mūsų kuklios Velykinės dekoracijos ir Velykų zuikio lauktuvės:

O šis krepšelis su margučiu, tai Angelo dovanėlė mums (daryta darželyje).

Velykų zuikio atsakymas

Šiemet Velykų zuikis netikėtai skubiai atsakė į mūsų laišką - po dviejų dienų jau rankose laikėme jo atsakymą. Smagu!

Velykų mugė ir "Kapla" medinės kaladėlės

Prieš pusantros savaitės mudu su Angelo apsilankėme mūsų miestelio tradicinėje Velykų mugėje. Deja, nepamatėme mums taip patinkančių ėriukų - šiemet jų tiesiog nebuvo.


Tačiau šiemet  mes aikštėje sutikome Velykų zuikį ir gavome dovanų margučių ir šokoladinių zuikučių.









Daug laiko mudu su Angelo praleidome žaidimų gatvelėje:

O prie "Kapla" medinių kaladėlių praleidome turbūt net pusantros valandos:

O čia kitų žmonių kūryba:

Laiškai Velykų zuikiui ir zuikienei

Jeigu neklystu, tai mes jau trečius metus iš eilės siunčiame sveikinimus Velykų proga pačiam Velykų zuikiui (pirmasis vokas).

Zuikienei šiemet parašėme (gal labiau nupiešėme) pirmąjį kartą (antrasis vokas).


Kiek teko domėtis, pirmuoju adresu (Velykų zuikiui) suplaukia laiškai iš viso pasaulio. Gal nupieš/parašys jam ką nors ir jūsų vaikas/vaikučiai? Mes visada esame gavę atsakymą ;)

p.s. vokus išdekoravome šiais pavasariniais štampukais:

Keli žodeliai apie Velykoms pasipuošusį Angelo darželį.

Šią savaitę kartu su Angelo į darželį eina labai mažai vaikų, nes daug jų su tėveliais atostogauja (mes, deja, nesame tarp tų laimingųjų).
Darželio koridoriai jau senokai papuošti Velykomis. Akį traukia tiek medis (beveik visas iš tualetinio popieriaus ritinėlių), tiek zuikis (iš laikraščių ir tapetinių klijų).

Angelo, tiesą sakant, prie visų Velykinių dalykėlių tik stabteli, nes jį labiau vilioja krautuvėlė (nuotraukos kairėje, viršuje).
Kas kartą, kai ateinu pasiimti Angelo iš darželio, jis man kelis dalykėlius iš krautuvėlės "parduoda": tai penkias morkas, tai du obuolius ar skalbimo miltelių ir pan.

Velykų zuikio atsakymas.

Prieš kelias dienas Velykų zuikis mus nudžiugino savo greitu atsakymu. O čia - pernykštis jo laiškelis.

Laiškas Velykų zuikiui.

Šiemet, kaip ir pernai mudu su Angelo nusprendėme pradžiuginti Velykų zuikį laišku. Angelo piešė, aš rašiau.

Laiškutis jau pakeliui pas Velykų zuikį. Nekantriai lauksime jo atsakymo.

Na palauk (Nu pogodi).

Dar gruodžio mėnesį, mudu su Angelo peržiūrėjom visus "Na palauk" filmukus. Ir ką jūs manot - Angelino iš karto įsimylėjo tiek vilką, tiek zuikį! Ir man buvo nemažiau smagu, juk su šiuo filmuku prabėgo mano (kaip turbūt ir daugelio jūsų) vaikystė.
Kam įdomu, tai visus "Na palauk" filmukus galite rasti šioje svetainėje.

O štai čia - senasis gerasis a la elektroninis žaidimas su vilku, kuris gaudo kiaušinius :)

Super ilgas Velykinis įrašas.

Gerai, kad šiomis dienomis pasižymėjau ant lapelio, ką mes veikėme, nes tikrai visko nebeprisiminčiau. Tai gi, šifruoju aš tuos konspektus... :)

Kelis kartus prieš pietus žaidėme Angelino draugo Max kieme esančioje žaidimų aikštelėje. Buvo labai vėjuota tomis dienomis, bet nešalta. Abu berniukai gražiai bendravo ir dalinosi formelėmis bei mašinėlėmis, o mes su Max mama prisičiauškėjom.

Trečiadieninėje darželio grupelėje auklėtoja užsiminė, kad kitą savaitę užsiėmimo nebus, nes atostogos. Vaikučiai gavo zuikio neštų ir pas auklėtoją paliktų šokoladukų. O mamytės ir tėveliai buvo apdalinti savo vaikučių darbeliais: vaikai darė delniukų antspaudus ant popieriaus, kuris vėliau buvo įlaminuotas. Kaip praktiška!

Praėjusią savaitę kepiau daug sausainių, juos šventiškai įpakavau ir apdalinau drauges.

Ketvirtadienį aplankėme Angelino draugę Lilav.  Visi keturi (du vaikučiai ir mes, dvi mamytės) ėjome pasivaikščioti. Parduotuvių centre susidomėjome Velykine užduotimi. Reikėjo vienoje iš vitrinų surasti paslėptą auksinį kiaušinį. Jį radome, bet laiko reikėjo nemažai.

Austėjos blogas išspausdino dar kelis mūsų darbelius: avytę iš kiaušinių lukštų ir viščiuką iš siūlų. Šis konkursas jau baigėsi, dabar kitas paskelbtas. Vėl mielai pasidarbuosim.

Čia mūsų namų Velykinės dekoracijos:

Kelis gražius rytus žaidėme su Angelo ir aikštelėje prie mūsų namų. Išbandėme smėlio ir vandens malūnėlį, statėme pilis ir t.t.

Porai minučių buvo užklydęs ir vienas šuo į žaidimų aikštelę. Vis atnešdavo man arba Angelui pagaliuką, norėjo, kad mes su juo žaistume. Nors negalima šunims į vaikų aikštelę (už penkių minučių prisistatė šeimininkė su pavadėliu), bet Angelinui buvo nuostabi proga iš arčiau pažinti šunį. Koks mano vaikiukas laimingas buvo, juk šunys jo patys mylimiausi gyvūnai.

Ką dar nuveikėme įdomesnio? Dažėme kiaušinius.

Gavome daug Velykinių lauktuvių iš draugų. Kiek suspėjau, nufotografavau, nes jau daug kas pilvuose... :)

Gavau atvirutę su sveikinimais nuo  krikšto mamos. Ačiū!

Du kartus buvome parke lesinti antyčių. Dabar jomis pasirūpina Angelo. Pats nusprendžia kuriai antytei kiek duonelės duoti. Kai susirenka visas būrys, tai Angelino išpila visą turinį iš maišelio ant žolės, tada kiek suspėja, pamėto į kairę ir į dešinę kitoms antims. Toks susikaupęs visas, rimtas vyrukas, o paskui atsikvepia ir man nusišypso. Nepakartojamas!

Šeštadienį mūsų prekybos centre sutikome didelį zuikį bekalbinantį mažuosius ir bedalinantį Kinder siurprizus. O aš... neturėjau fotoaparato... Grr....

Velykas gražiai sutikome namuose. Ryte nusivedžiau Angelino į parką, kur "radome" zuikučio paliktą kiaušinį.

Čia mano kepti kiškis ir avytė. Pritrūko laiko papuošimams. Hmm...

 Luciano darė špinatų ir kiaušinių tortą pyragą. (Jei nesaldus, vis gi pyragas, ar yra koks kitas žodis?)

Ridenome margučius. Angelino juos mėtė, užuot ridenęs. Ir į ką pavirto mūsų svetainė... manau, įsivaizduojat. Bet smagu buvo. Prisijuokėm.

O vakar vakare, kai Angelo jau miegojo, o Luciano žiūrėjo televizorių, aš su Max mama ir Max važiavome kepti ant laužo duonos, pamautos ant pagaliuko (Stockbrot). Tai irgi viena iš vokiškų tradicijų.