2014 m. spalio 25 d., šeštadienis

Rudenėlio šventė mokykloje




















Vieną daugiau ar mažiau saulėtą spalio šeštadienį  mes (Angelo klasė ir tėveliai) nuostabiai pasisėdėjome mokykloje. Žiūrėjome vaikų spektakliuką, klausėmės dainelių, valgėme vaikų iškeptą obuolių pyragą, bei žaidėme linksmus žaidimus.

O dabar plačiau apie pačius žaidimus, kurie mane sužavėjo:

1. Susipažinimo žaidimas:

Visi (vaikai ir suaugusieji) įvairiomis kryptimis vaikštinėja po salę, pasigirdus sutartam signalui žaidėjai susiskirsto į grupeles (ar po tris, ar po keturis ar po penkis žaidimo vedėjas parodo pirštais). Tada paskelbiama kažkokia tema (mėgstamiausias valgis, mylimiausias gyvūnas, mėgstamiausia spalva, mėgstamiausias laisvalaikio praleidimo būdas ar pan.). Kiekvienas savo grupelėje prisistato kitiems, kuo jis ar ji vardu ir pasisako atitinkama tema, kas jam ar jai patinka.


2. Žaidimas apie šeimą Dimpfelmeier :

Žaidėjai atsisėda ant suoliukų ar kėdžių. Kiekvienas gauna po lapeliuką su vienu iš žodžių: "tėtis", "mama", "sūnus", "dukra", "katė" ar "šuo". Tada žaidimo vedėjas pradeda pasakoti istoriją apie šeimą Dimpfelmeier, kaip visi šios šeimos nariai ruošėsi kepti obuolių pyragą. Jei istorijoje pasigirsta žodis "Tėtis Dimpfelmeier", tai stojasi ir vėl sėdasi visi kurie turi lapuką su  žodžiu "tėtis", jei "Mama Dimpfelmeier" - tai visi su lapuku "mama" t.t.
Kai pasigirsta žodis "Šeima Dimpfelmeier", tai stojasi ir tuoj pat sėdasi absoliučiai visi žaidžiantys.

Žinokite, tokiu būdu  mums labai smagiai susikratė obuolių pyragas :D O šį žaidimą galima pritaikyti prie kiekvienos progos, susigalvojus savo istoriją.

2014 m. spalio 12 d., sekmadienis

Angelo ir dulkių siurblys



























Angelo - labai tvarkingas berniukas. Kai jis buvo dar labai mažas (metukų ar panašiai), tai aš jį pamokiau tvarkytis. Sakydama rodydavau: "Knygeles reik dėt čia, mašinytes į šitą dėžę, Lego į šitą ir pan." Suprato.

Be problemų Angelo pats visada susitvarko kambarį. Paprastai jis vienu metu žaidžia su mažai žaislų, tai ir lengva jam paskui tvarkytis. Kartais pasitaiko, kad labai jau didelis bardakas pasidaro ant grindų, bet visada, tikrai visada Angelo pats viską iki galo susitvarko, nes kiekvienas daiktas turi savo vietą ir todėl jis žino kur ką dėti.

Nuo rugsėjo Angelo savo kambarį pats ir išsisiurbia. Prieš tai sukelia visas dėžes bei violančelę (taip, Angelo nuo rugpjūčio mokinasi groti violančele) ant lovos, įkiša užuolaidas į radiatorių, kad nesimaišytų ir imasi "siurbliuoti". Paskui viską vėl padeda į savo vietą ;)

Šaunuolis, taip ir toliau!

2014 m. spalio 11 d., šeštadienis

Mūsų miestelio prekybos centro gimtadienis




Tai - tik kelios akimirkos iš mūsų miestelio prekybos centro gimtadienio šventės.







Ant kiekvieno baliono kabo lapelis su vaiko vardu ir pavarde. Balionai paleidžiami skristi su viltimi, kad nusileidus ar sprogus balionui lapelis su siuntėjo vardu ir pavarde bus rasti. Tada džiaugsis prizu ir radėjas, ir siuntėjas. Jei tokių atsiras keli ar keliolika, tai bus žiūrima, kuris balionas vis gi toliau nuskrido :)









O šis "stebukladarys" moka per kelias sekundes iš balionų išlankstyti ir išraityti tai ko užsiprašo vaikai :D





Angelo užsimanė kardo ;)

2014 m. spalio 6 d., pirmadienis

Vėl Paryžiuje. 3 dalis




Ką dar mes Paryžiuje pamatėme? 






Notre-Dame katedra pasigrožime tik iš lauko, nes eilė į vidų (nemokamas įėjimas) yra tikrąja to žodžio prasme kilometrinė.







Prisiminę animacinį filmuką apie Paryžiaus Katedros kuprių, bandome skaičiuoti pasislėpusius velniukus katedros aukštybėse. Visai linksmas užsiėmimas, sakyčiau :D









Stabtelėjome prie kiemsargio -  gyvos statulos.




Už katedros, parkelyje radome ir tualetą - kas yra labai jau aktualu turistams. Turėkit omeny ;)

Beje, šį parką galima pamatyti ir filme "Midnight in Paris".






 Île de la Cité  saloje paliekame Paryžiaus Katedrą, tiltu pasiekiame gretimą salelę Île Saint-Louis .





Mūsų tikslas - garsioji Berthillon ledainė. Atstovime ilgą eilę (gal 40 minučių)...





Buvo verta ;) Dieviško skonio ledai atgaivino mus (rinkomės vaisinius skonius: atrodė, kad valgėm kriaušes ir avietes, ne ledus).


Paskui vėl į metro tik šmurkšt... ir mes jau Montmartre



  Ar tik šis vaizdelis jums neprimena filmo Amelija iš Monmartro ? ;)





Bazilikoje Sacré-Cœur fotografuoti negalima, tai sekančius kadrus darau Salvadoro Dali muziejuje ir...











.... Place du Tertre.









Vakarėjant pasiekiame mūsų autobusą ir anksti ryte jau snaudžiame savo lovose namie. Paryžiau, kaip smagu, kad tave "ranka galima pasiekti". Au revoir!



2014 m. spalio 5 d., sekmadienis

Vėl Paryžiuje. 2 dalis





Turbūt labiausiai mums su Angelo knietėjo pagaliau apsilankyti Paleontologijos ir lyginamosios Anatomijos Galerijoje (sakau "pagaliau", nes tą gegužės šeštadienį nesuspėjome). Nors ėjome praktiškai vien dinozaurų kaulų žiūrėti, radome ir kitų be galo be krašto įdomių eksponatų:





































Verta buvo tikrai! Ir jums rekomenduoju ;)

Related Posts with Thumbnails