2009 m. gruodžio 28 d., pirmadienis

Kalėdinis spektaklis.

Angelino šiandien visai netikėtai ir be jokio pasiruošimo... vaidino avelę, kuri su kitom avytėm ir piemenukais atėjo aplankyti gimusio Jėzaus. Man ir pačiai buvo netikėta, nes aš atvedžiau Angelino pažiūrėti spektakliuko apie švento vaikelio gimimą. Taip, taip - pažiūrėti... o taip išėjo, kad visi norintys vaikiukai žiūrovai vaidino.


Angelino buvo pats mažiausias iš visų, bet tikrai šauniai laikėsi, ir tik karts nuo karto ieškojo manęs akimis. Suspėjo ir ant prakartėlės prisėsti - pailsėti. Vėliau smagiai į taktą mojo tokiu muzikos instrumentu a la barškučiu. Aš švelniai tariant likau sužavėta.




Po vaikučių pasirodymo, kunigas laimino visus susirinkusius. Vėliau rašėm ant žvaigždučių formos lapelių žmonių, kurie mums brangūs, vardus. Visi lapeliai buvo surinkti ir padėti į krepšelį prie kūdikėlio Jėzaus. Už mūsų mylimus bus meldžiamasi kas dieną iki 3jų Karalių (jei gerai supratau). O tada lapeliai bus simboliškai sudeginami. Ką paskui veikėm? Mes visi buvom pakviesti ragauti Kalėdiškos arbatos ir skanauti sausainių. Gerumėlis!
Senokai berašiau. Buvo šventinis tingulys apėmęs. Kalėdas šventėm namuose. Už lango, sniego neliko nei kruopelės. Vakar prieš pietus, taip gražiai saulutė švietė, kad atrodė pats tikriausias pavasaris, o ne gili žiema.


Angelinui sumaniau parodyt vieną filmuką iš savo vaikystės - "Nu pagadi". Buvau jo gal dvidešimt metų nemačius. Nors ir ne 3D, bet toks artimas širdžiai.



Taip pat susiradom dar vieną filmuką apie Plutą. Angelino myli šuniukus. Vos tik kalba eina apie kokį nors šunelį, tuoj Angelo bėga į savo kambarį (jei esam namie) ir atsineša vieną iš savo žaislinių šuniukų mylimukų.



Kadangi ir mes patys prieš porą dienų nulipdėm Sniego Senį, šis filmukas irgi visai į temą buvo. Ir štai kelios dainelės apie Kalėdas, 2 - itališkai2 - vokiškai ir 1 - angliškai.

2009 m. gruodžio 24 d., ketvirtadienis

Užvakar labai norėjom nulipdyti sniego senį, bet sniegas labai purus buvo ir visai nelipo. Štai vakar, mūsų džiaugsmui, pakilo keliais laipsniais temperatūra, vietomis sniegas jau tirpo, bet mums pasisekė susirasti nemažą plotelį sniego, tai pasiraitojom rankoves ir kibom į darbą. Štai:



Kokios Kūčios be kūčiukų? Štai kaip Angelino darbavosi vakar vakare:








2009 m. gruodžio 21 d., pirmadienis

Angelino rodos kas dieną išmoksta kažko naujo. Štai be problemų sudeda savo medines deliones (tas su rankenėlėmis). Padeda ne tik savo batukus į vietą, bet ir mūsų. Atneša šlepetes, net neprašytas. Nešvarų rūbelį tuoj neša į skalbinių dėžę.

Užrašysiu kelis žodelius a la Angelino:
kremas - "pulga".
miegmaišis - "maisas nanna".
kai padaro kaku, ant savęs sako - "kakajis".
sportas - "pot".

Vakar nešėm duonytės antytėms į parką. Snigo. Gaila buvo tų sušalusių nabagėlių.


Mudu abudu su Angelino, padarėm dar vieną labai šaunų darbelį.






Šiandien ryte (kaip jau pasidarė įprasta sekmadieniais) buvom sportuoti. Nepatingėjau pirmyn (į sporto salę) ir atgal (namučio) pasivaikščioti (stumti vežimėlį per pusnis). Angelinui labai patiko stebėti kaip sninga, ir jis vis man sakydavo, ant kurių mašinų mato sniegą (tai ant Bmw, ar Audi, ar VW, ar Opel) patikslinsiu, ant pusiau apsningtų mašinų!
O sporto salėje irgi smagiai laiką praleidom. Angelino suposi ant čiužinio/supyklių, važinėjo žemyn sėdėdamas ant lentos su ratukais nuo tokio dirbtinio kalnelio iš suoliuko. Spardėm kamuolį (tokį minkštutį) drauge, o po to, aš viena, stebima Angelino, pamėčiau kamuolį į krepšį. Trumpai drūtai, parodžiau Angelinui, kuo skiriasi krepšinis nuo futbolo.

2009 m. gruodžio 18 d., penktadienis

Pas mus šią naktį snigo, bet dar per mažai pasnigo, kad galima būtų senį besmegenį lipdyti. Susiradom įdomią veiklą kieme - rodžiau Angelinui kačių ir žmonių pripėduotą sniegą, o jis susidomėjęs stebėjo ir sekė kur vedė tos pėdos.



Kokį filmuką žiūrėjom šiandien? O gi "Little Einsteins" ( 1, 2, 3 ) - buvau maloniai nustebinta, ir pagalvojau, kad vaikiukai kurie šį ir panašius filmukus žiūri, tikrai tampa mažaisiais visko žinovais. Angelino dar daug ko nesuprato, bet ten kur reikėjo mojuoti rankomis ar trypti kojomis, tai jam pats tas buvo, tikrai nesunku.


2009 m. gruodžio 17 d., ketvirtadienis

Šį rytą pašto dėžutėj radau laiškelį adresuotą Angelinui. Ir gi žinot nuo ko? Nuo Kalėdų Senelio.





O kad Kalėdų Senelis žinotų, koks Angelino išdykęs vaikas! Ką šiandien iškrėtė? Neatspėsite tikrai - nuo lentynėlės pasiėmė tečio cigarečių pakelį, ir išsitraukęs vieną cigaretę, įsidėjo ją į burną... Tėveli, reik tau mest rūkyt! Negerą pavyzdį rodai vaikui.


2009 m. gruodžio 14 d., pirmadienis

Šį sekmadienio rytą, po pusryčių, vėl ėjome su Angelino į vienos mokyklos sporto salę, pajudėti šiek tiek. Pusės ano sekmadienio atrakcijų nebebuvo, bet, užtat, radom daug naujų dalykėlių. Štai kaip ten viskas atrodo:










Ką šį kartą veikė Angelo? Lakstė po visą sporto salę, kaip patrakęs; ant salės grindų pastebėjo pora lentučių su skylute, įkišo pirščiuką vidun, ir... iškėlė lentutes, palikdamas skyles grindyse. Gerai, kad laiku pastebėjau, tai subariau aš Angelo, ir padėjom viską į vietą, būtų dar koks vaikiukas koją išsilaužęs.
Kaip ir praėjusį kartą, labai Angelino traukė prie masažinių kamuoliukų. Taip pat mielai kritinėjo ant čiužinių. Bandė ridenti lankus, ant iškelto suoliuko atlikinėjo ligsvaros pratimus.
Šį kartelį mums dar labiau patiko nei praėjusį kartą.

Vakare ėjom į Kalėdinį koncertą. Angelino nė minutės neišsėdėjo ant kėdės, stovėjo šalia manęs ir buvo labai ramus ir geras vaikiukas. Įvairūs chorai dainavo daugiausia angliškas kalėdines dainas/giesmes (kurias mes namie klausomės nuo pat gruodžio pradžios), tai Angelino, kaip sakant nebuvo žalias.


2009 m. gruodžio 13 d., sekmadienis

Apie ką rašysiu šiandien? Vėl apie Kalėdas. Laukiam mes visi jų išsižioję. Štai taip ir panašiai išpuoštas mūsų miestelio prekybos centras (Angelino turi kur akytes paganyt):





Štai nuotraukos iš miestelio, kuriame dirba tėvelis (ir į kurį mes dažnai važiuojam pasižmonėti) - Kalėdų mugė:





Prakartėlė:






O čia stovi maxi skrynia su lobiu. Tie kurie nusiperka ką nors šios gatvelės parduotuvėse, gauna nemokamai po raktelį, kieno raktas spyną atrakina, pretenduoja į vieną iš prizų.



O dabar pakalbėkim apie prakartėles. Mūsų miestely atidaryta labai įdomi paroda. Net 38 skirtingose vietose miestelio gyventojai, lankytojai ir svečiai kviečiami ateiti pasižiūrėti prakartėlių iš įvairių šalių.



Kai kurias prakartėles jau suspėjau nufotografuoti.

    Iš Tenerifės:


    Iš Bolivijos:


    Iš Portugalijos (80metės senolės darbas):


    Iš Vokietijos, taip vadinama "Margarino prakartėlė" - po Antrojo pasaulinio karo, prie kiekvieno margarino pakelio būdavo pridėta viena iš prakartėlės plastmasinių figurėlių.



    Iš Šiaurės Amerikos:


    Iš Afrikos:


Iš Lenkijos:


Iš Tanzanijos:


Iš Vokietijos:

2009 m. gruodžio 12 d., šeštadienis

Trečiadienį su Angelino kepėm Kalėdinius sausainiukus. Štai, čia mažojo kepėjo darbas...


... ir rezultatas (kol prisiruošiau nufotografuoti, du sausainiai išgaravo).


Vakar iš Angelo delniukų darėm Advento vainiką. Idėją radom Austėjos bloge. Nusipirkom labai gražaus žalio popieriaus su aukso spalvos žvaigždutėmis ir žėrinčių klijų, o raudoną kaspinėlį turėjom namuose.



Angelino stipriai spaudė blizgančius klijus, tai aš tiesiog jam leisdavau vieną didelį tašką padėt, o paskui juos tolygiai paskirsčiau po visą delniuką. Štai, baigtas darbelis:


Angelinui labai patinka šunys, ypač Plutas. Suradau jam štai tokį kalėdišką filmuką itališkai apie Peliuką Mikį, Plutą, Ančiuką Donaldą ( 1, 2, 3 ).



O štai čia viena iš naujų dainelių, kurių karts nuo karto klausomės su Angelo: portugališkai ar itališkai.

Related Posts with Thumbnails