2011 m. sausio 31 d., pirmadienis

Angelo ir riešutai riešutėliai.


Angelo - tikras voveriukas: tik duok jam riešutėlių pakramsnoti, tai jis pamirš knygeles ar žaislus, ir nustums į šoną kitas užkandėles.
Jis noriai kremta tiek lazdyno, žemės ar graikiškus riešutus, tiek migdolus, pistacijas, anakardžius ar kedro riešutus.

Angelui ypač patinka, jei riešutėliai negliaudyti/nelukštenti.
Štai aš žemės riešutų lukštą tik sulaužau per pusę, toliau jau pats Angelino žino, kaip prisikasti iki riešutėlių.
Graikiškus riešutus aš peiliu atidarau pusiau. Paskui jau duodu Angelui riešutą į rankas, ir jis mikliais pirščiukais jį išvaduoja iš kevalo.
O su lazdyno riešutais Angelo jau tvarkosi pats vienas. Pasitiesia ant žemės virtuvinį rankšluostuką. Ant jo paberia riešutų, juos uždengia rankšluosčio kampuku, paima plaktuką į rankas, ir jei ne iš antro, tai iš trečio smūgio riešutėlį po riešutėlio atidaro.

2011 m. sausio 29 d., šeštadienis

Darbelis/žaidimas: "Paliesk ir atspėk, kas viduje" (lytėjimo lavinimas).

Aną vakarą tvarkiau rūbų spintą ir man po rankomis pasimaišė vienos Angelino išaugtinės pėdkelnės su skyle (nespėjau jos užlopyti, o vaikas ėmė ir pėdkelnes išaugo). Svarsčiau ką su jomis daryti. 


Pagalvojau, kad visai nieko būtų padaryti kirmelytę (bet išėjo mums šuo :), į jos kūnelį prikimšti įvairių dalykėlių (lęšių, vatos, riešutų, ryžių ir pan.) - bus puikus žaidimas lytėjimui lavinti. 


Šį darbelį darėme kartu su Angelo. Šiaip tai jis praktiškai viską darė pats: į pėdkelnių vidų dėjo tai ką norėjo, ir kokia tvarka norėjo, kirpo siūlą didžiulėmis žirklėmis. Aš pritaisiau akytes ir nosį (man padėjo Angelino) ir vyniojau siūlą bei mazgus rišau.


JUMS REIKĖS:

- Ryžių

- Lęšių
- Pupų
- Žirnių
- Vatos
- Graikiškų riešutų su kevalu
- Lazdyno riešutų su kevalu
- Žemės riešutų su kevalu
- Sagų
- Elementų (batareikų)
- Akmenukų
- Pėdkelnių (išaugtinių, suplyšusių)
- Siūlo
- Šenilo (ar paprastos) vielutės
- Sagučių ar knopkučių (mes panaudojome tris atsargines knopkutes nuo džinsų)
- Žirklių
- Adatos


DARBELIO EIGA:

- Nukerpame vieną pėdkelnių koją.

CIMG7750

- Į ją dedame/beriame įvairius (aukščiau mano minėtus) daiktelius. Jų tarpusavyje nemaišome - juos atskiriame siūlu (gerai jį apvyniojame ir užrišame kelis mazgus). 
Kuo daugiau įvairiausių dalykėlių paslėpsite pėdkelnėse, tuo smagiau ir įdomiau bus žaisti.

CIMG7751

- Nepamirškime (jei norime) pritaisyti akyčių, nosytės  (iš sagučių ar knopkučių) ir ausyčių (iš šenilo ar paprastos vielutės).

CIMG7754

2011 m. sausio 27 d., ketvirtadienis

Stylish Blogger Award.


Dėkoju nuostabiajai Ingai už "statulėlę". 


Įdėmiai skaitau nurodymus:


• Gavęs apdovanojimą, nepamiršk asmeniškai padėkoti tam, kuris tau jį skyrė.
• Papasakok apie save septynias tiesas.
• Paskelbk penkiolika savo naujai atrastų tinklaraščių, kurie, tavo nuomone, verti šio titulo.
• Asmeniškai pranešk tų tinklaraščių autoriams apie tokio titulo suteikimą.



Rašau 7 tiesas apie mane:


1. Per savo gyvenimą esu gyvenusi 10 miestų/miestelių ir 12 skirtingų butų/namų.


2. Būdama 15-16 metų intensyviai "medžiojau" LT ir užsienio žvaigždes, fotografavaus su jomis ir kaulinau autografus iš jų (vėliau ne tokia azartiška buvau :) 
Mano kolekcijoj puikuojasi šių žymių užsieniečių parašai: Brian iš East 17, Scatman, Peter Andre, kelių Scorpions narių, Modern Talking, DJ Bobo, Scooter, HIM, kelių Kelly Family narių ir Julio Iglesias.


3. Mano visi laikrodžiai skuba bent jau penkiomis minutėmis, todėl aš niekada niekur nevėluoju.


4. Dievinu marcipaną ir anyžinius saldainius.


5. Žaidžiu šachmatais (nuo tada, kai man buvo 5).


6. Kai buvau dar visai maža mergaitė, ėjau iš proto dėl šios itališkos dainos: "Il ballo di qua qua" (garantuoju, kad ja žinot) :)


7. Ne paslaptis, kad aš nepaprastai mėgstu fotografuoti. Bet dabar ne apie tai, o apie vieną mano nuotrauką. Tą dieną aš iš Milano turėjau važiuoti į Vokietiją, kur manęs, būsimos auklės, laukė viena italų šeima su dviem vaikiukais. 
Kadangi turėjau net penkias laisvas valandas, tai vaikštinėjau po Milaną ir fotografavau beveik viską iš eilės.


Toj nuotraukoj apie kurią kalbu (darytoj Piazza del Duomo) galima iš karto atpažinti Luciano. Keisčiausia yra tai, kad mudu su Luciano tą dieną dar nebuvome pažįstami. Susipažinome tik po kažkur 3 mėnesių nuo tos dienos: Luciano irgi išvyko į Vokietiją laimės ieškoti (dirbti restorane) ir žinot kur pataikė? (garantuoju, kad nepatikėsite) O gi į tą pačią šeimą, kurioje aš dirbau aukle (jie turėjo itališką restoraną).


Čia dar ne pabaiga: jums smalsu, kada aš pastebėjau, kad turiu tą neįkainuojamą nuotrauką? Jau mudu su Luciano buvome sukūrę šeimą... ;)




Tai gi, iškilmingas momentas, "Stylish Blogger Award" aš skiriu šiems lietuviškiems blog`ams (pradedu nuo to, kurį skaitau seniausiai, baigiu šios savaitės atradimu):


1. http://www.austejosblogas.lt/
2. http://paprastosmamosdienorastis.blogspot.com/
3. http://kupeciai.blogspot.com/
4. http://vaidulesmintys.blogspot.com/
5. http://blog.family-elvikis.com/
6. http://aisjur.blogspot.com/
7. http://knyguziurkes.wordpress.com/
8. http://www.sonatinos-receptai.lt/
9. http://www.beatosvirtuve.lt/blog/
10. http://www.neringa-blogas.com/
11. http://www.isbandytireceptai.com/
12. dirbumama.lt
13. http://guga07.blogas.lt/


Vat taip :)

2011 m. sausio 26 d., trečiadienis

Stebuklų būna.


Jau septinti metai, kaip gyvenu Vokietijoje, bet su kuo kasdienybėj pašnekėti lietuviškai (Angelino neskaičiuosiu) - neturiu. Tiksliau neturėjau, nes jau trys savaitės, kaip turiu! :)
Esu be galo be krašto dėkinga svetainei www.vokietija.de, kurios forume užtikau Dalią, ir net suspigau iš laimės, pamačiusi, kad ji už keliolikos kilometrų nuo manęs gyvena.

Mudvi jau buvome du kartus susitikusios ir mūsų vaikai jau žaidė drauge.
Dalia yra sukūrusi šeimą su vokiečiu ir augina sūnų Mathis (5 m.) ir dukrelę Jana (beveik 3 m.) Žodžiu, geriau ir būti negalėjo ;)

Jos sūnus nesupranta lietuviškai, dukrelė - vos vos. Esu tikra, kad kuo dažniau mes kartu laiką leisim, tuo geriau ir greičiau mūsų vaikai išmoks lietuvių kalbos.

2011 m. sausio 25 d., antradienis

Angelino neieško žodžių kišenėje.


Skaitykit ir pasijuokit į sveikatą ;)

* Angelo į klausimą, kiek jis mane myli, paprastai atsakydavo, kad 2 metus (nes jam dveji). Visai neseniai jis išmoko/sužinojo, kad jo gimtadienis kovo 2 d. Tai ar žinot, ką jis man dabar atsako, kai aš pasiteirauju, kiek jis mane myli? O gi - kovo 2 d. :)

* Kalbam apie gimtadienius (Angelino senelio, bei kelių grupės vaikų gimtadienius). Aš klausiu Angelo, kaip jis mano, ką nuo mūsų (tėvelių) jis gaus per savo gimtadienį dovanų. Angelino atsako, kad tortą. Aš vis dar abejoju, ar pavyks man šaunų skanų gražų tortą iškepti, todėl atsargiai klausiu Angelo, ar jam būtų gerai sausainiai. Jis purto galvą sakydamas, kad sausainių jau kepiau (daug kartų kepiau) o vat torto ne... :)

* Luciano nori užsidegti cigaretę (ne patalpoj). Angelino tuoj prisistato ir sako:
- Papà, ti faccio vedere come si fuma. (Tėti, tau aš parodysiu, kaip reikia rūkyti.)
Niekas Angelinui nedavė rūkyti. 
Luciano, mesk rūkyti, nebus neigiamo pavyzdžio šeimoj!

* Įpyliau katinui Zoro beveik sklidiną indą vandens. Angelino tai pamatė ir man pastabėlę davė, kad aš per daug vandens įpyliau. :)

* Baru mūsų katiną už eilinę išdaigą sakydama " bars tave mamytė". Angelo man pareiškia, kad aš ne katino mama. :)

* Lankstydama rūbus pakomentuoju sakydama "kiek rūbų". Angelo tai supranta kaip klausimą, ir suskumba rūbus skaičiuoti: "... 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10..." :)

* Angelino valgo duoną su sviestu. Jo pusilgiai plaukai išsitepa sviestu. Angelino supyksta, kad jo plaukai kėsinasi į duoną:
- Vai via capello, non mi mangiare il panino. (Eik iš čia plauke (kalba vns.) nevalgyk mano sumuštinio.) 

2011 m. sausio 24 d., pirmadienis

Mikės Pūkuotuko pasaulyje.

Angelo dabar "svaigsta" dėl Mikės Pūkuotuko ir jo draugų.

Viskas prasidėjo praėjusią savaitę, kai aš Angelinui nupirkau 4 dėlionių rinkinį su jau mano minėtu Mike Pūkuotuku.

CIMG7622

Jau pačią pirmą dieną mes kiekvieną dėlionę po kokius tris kartus sudėjome. Pradžioj aš Angelinui nemažai padėjau: parodžiau, kad geriausia kiekvieno personažo detales susirasti, jas į vietą sudėti, išmokiau atskirti kampines ir šonines detales.
Vėliau užtekdavo tik kokį patarimą duoti ir max 2-3 detales sujungti. (Angelino grupės auklėtoja man yra minėjusi, kad mūsų ponaitis labai pasikaustęs ant dėlionių, jas (kurios jo grupėj yra) išmoko žaibo greičiu sudėlioti.)

Mes taip pat prisiminėm užmirštą turimą knygelę apie Mikę Pūkuotuką (vos vienas epizodas apie gėlių auginimą). Taip pat, kad turime pledą su šiuo meškiuku.

Angelinui reikėjo naujo dantų šepetuko, tai jis parduotuvėje išsirinko tą su Mike Pūkuotuku :)

O žvilgtelėjus į Ernsting`s Family, aptikau karpinių ir lankstinių knygelę su... tikrai supratote su kuo ;) Iš karto pagriebiau!

CIMG7633

Ir dvi popietes žiūrėjome animacinius filmukus su Mike Pūkuotuku ir jo draugais. Angelino kaifavo. Taip ir negalėjo nuspręsti, kas jam vis gi labiausiai patinka, meškiukas, tigriukas ar kengūriukas :)

Berašydama šį įrašą, internete aptikau lietuvišką on-line knygą apie Pūkuotuko pasaulį. Kaip apsidžiaugs ryt Angelino (dabar jis jau sapnų karalystėj) ;)

2011 m. sausio 23 d., sekmadienis

Bananinių sausainių receptas.

CIMG7647

Sausainius aš ir toliau dažnai kepu (kartais su Angelino, kartais viena). Išbandom naujus receptukus ir vis kitokias formeles. Šį kartelį - labai gardžių bananinių sausainiukų receptas.

Jums reikės:

* 1 banano (sutrinto šakute)
* 250 g miltų
* 1 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių
* 1 valgomo šaukšto kakavos
* 125 g cukraus
* 1 pokelio vanilinio cukraus
* žiupsnelio druskos
* 100 g sviesto (ištirpdyto)


Miltus sumaišykite su kepimo milteliais ir kakava. Įberkite cukraus, vanilinio cukraus ir druskos. Įpilkite ištirpdyto sviesto. Pridėkite sutrintą bananą. Viską gerai išmaišykite (mikseriu). 

Tešlą išminkykite, formuokite sausainius (kažkur 1 cm storio) ir juos kepkite įkaitintoje orkaitėje (180°) apie 12 minučių.


Skanaus!


Jūsų Eglė

2011 m. sausio 20 d., ketvirtadienis

Laiko detektyvai.


Ar žinote, ką gi aš dabar skaitau (tiksliau, ryju, nes atsiplėšti negaliu)? Jau trečią knygą iš "Laiko detektyvų" serijos (autorius - Fabian Lenk). 

Kas gi slepiasi po vaikišku, pieštu viršeliu?

* Pats tikriausias kriminalas.
* Nepakartojama kelionė į praeitį.
* Autentiškas istorinis pagrindas.
* Žodynėlis su tam laikotarpiui būdingais terminais.






2011 m. sausio 18 d., antradienis

2 prieš 1.


Luciano, Angelo ir aš vakarieniaujam prie žvakės šviesos. Angelo pirmasis pasisotina ir susidomi žvakės liepsna. Luciano jam "draugiškai" pasiūlo:
- Tocca! (Paliesk!)
Angelino purto galvą:
- No, tocca tu. (Ne, pats paliesk.)
Luciano paliečia liepsną ir vėl siūlo Angelinui:
- Adesso tu tocca. (Dabar tu paliesk.)
Angelo atšauna:
- No, tu! (Ne, tu!)
Vėl Luciano liečia liepsnelę... Angelo kas kartą atsisako...

Situacija kartojasi kelias dešimtis kartų. Staiga Luciano pareiškia:
- Adesso mamma tocca. (Dabar mama palies.)
Angelo šelmiškai:
- Sì, mamma, tocca tu! (Taip, mama, tu paliesk!)

:)

Kas atspės, kaip aš pasielgiau (ką atsakiau ir pan.)? ;)

2011 m. sausio 17 d., pirmadienis

Vakaras portugalų restorane.


Mudu abu su Luciano pamatėme ir didžiuojamės, kad mūsų dvimetis Angelo (na gerai, už pusantro mėnesio bus trimetis) restoranuose moka kultūringai ir visai ne pagal savo amžių elgtis. Mums trims taip smagu buvo tiek italų,  tiek graikų restoranuose, kad vakar apsilankėme dar viename - portugalų restorane.

Mes restorano savininkus iš matymo seniai pažįstame, bet mūsų keliai niekada nesusikirsdavo. Aš turėjau unikalią progą pamiklinti liežuvį portugališkai :) Net Angelo (aš jį išmokiau) mandagiai kartojo "obrigado" t.y. ačiū ;)



Nors ir mažai pasireiškiau šia kalba, bet tikrai daugiau nei tikėjausi. O juk metų prabėgo daug - beveik 7, nuo tada, kai paskutinį kartą bendravau portugališkai (knygos nesiskaito). 

O dabar prisiminimai: 2003-aisiais besiruošdama į Turiną (Torino, Italia) pagal Erasmus programą, visa širdimi troškau, išmokti ispanų ir portugalų kalbų. Bet viskas susiklostė dar geriau, nes iš 9 (!) studentų, su kuriais man teko gyventi vienam bute, 3 buvo iš Portugalijos, 2 (mergina ir vaikinas) iš Ispanijos (o kiti kalbėjo vokiškai, angliškai ir prancūziškai). 

Griebiau jautį už ragų - universitete lankiau tiek ispanų, tiek portugalų kalbų kursus, o namuose turėjau tiek daug nuostabių mokytojų, kuriems dėkinga būsiu visą savo gyvenimą ir juos tik geru žodžiu miniu ir minėsiu. Vat taip :)


2011 m. sausio 16 d., sekmadienis

Apie Angelo ir Zoro arba nenuobodi kasdienybė.


Mudu su Angelo pietaujam. Valgom salotas su pomidorais, tunu ir kukurūzais. Angelo, kaip visada, sukerta visus pomidorus, esančius jo lėkštėj, ir jų nori dar.
Aš jam sakau:
- Angelino, lasciamo i pomodori per domani. (Palikim pomidorus rytojui).
Angelo nenusileidžia:
- No, lasciamo l`insalata (quella senza pomodori) per domani. (Ne, palikim salotas (kurios jau be pomidorų) rytojui).


Skaitom knygą apie Buratiną. Aš sakau:
- E` il libro di Pinocchio. (Tai - Buratino knyga. Tiksliau, knyga apie Buratiną.)
Angelo prieštarauja:
- No, è il libro della biblioteca. (Tai - bibliotekos knyga.)

Mėgstamiausios Angelo frazės:
* Non mangiare da sola! (Nevalgyk pati viena.) Kai aš, gamindama valgį, ragauju ar druskos užtenka ir pan.
* Cosa mi dai? (Ką man duosi?) Kai jį pakviečiu prie stalo valgyt.
* Voglio qualcosa. / Voglio un`altra cosa. (Noriu kažko. / Noriu ko nors kito.)
* Non andare a casa da sola. (Neik namo viena.) Kai mes būnam svečiuose.

***

O mūsų katinas Zoro kiek visko prisigalvoja!
Jam labai patinka žaisti mūsų vonios minkštais kilimėliais, tai vis randam juos ne vietoje, ar apverstus, ar kur nustumtus.
Taip pat Zoro mielai slepiasi spintoje tarp rūbų, jei randa praviras duris, arba kai aš tuo metu dedu sulankstytus rūbus į spintą.

Keturi super kieti 3D animaciniai filmukai.

Aš dievinu 3D animaciją. Antrą ir trečią filmuką žiūrėjau kartu su Angelo. Pirmąjį - lietuviškai, kitus - itališkai. Visi keturi verti dėmesio - rekomenduoju ;)




2011 m. sausio 13 d., ketvirtadienis

Kruvinoji 1991-ųjų sausio 13-oji.



Nusilenkime JIEMS žemai! Kviečiu pažiūrėti šį video.

Ką aš pamenu iš tų siaubingų įvykių?
Mano tėtis (garsios naujienų agentūros fotokorespondentas) visą tai ( tiksliau, daug ką) pats matė gyvai ir dar nuotraukose įamžino.

Pamenu vos spėjo jis grįžti namo (čia kažkurią naktį per tuos kruvinus sausio įvykius), išgirdome, kaip tankai važiavo pro mūsų rajoną, vėliau ir namą. Tėtis nė akimirkos nedvejodamas tik šast į balkoną (neįstiklintas jis dar buvo) ir su blykste pleškina tuos baisūnus...

Aš šalia stovėjau (paprastai anuo laiku jau kokį trečią sapną sapnuodavau) ir mirtinai išsigandau, kad tie tankai tuoj į mūsų langus pradės šaudyt ir į mus... Siaubingai išsigandau...

Ką jūs pamenat?

Knygelės - nė dienos be jų.

Aną kartą iš bibliotekos mes parsinešėm namo daug nepaprastų ir be galo įdomių knygelių:

* Knygelę apie berniuką, kuris norėjo tapti karaliu, su CD, kuriame radome net tris skirtingas pasakojimo versijas (vieną - paprastą, kitą - eiliuotą, trečią- vaiko balseliu):

CIMG7550

*

CIMG7549

* Šią knygelę reikėjo iš visų pusių skaityti:

CIMG7551

CIMG7552

CIMG7553

*

CIMG7554

* O ši knygelė su batuku ir raištuku:

CIMG7555

* Dvikalbis (vokiečių ir italų) paveikslėlių žodynas:

CIMG7556

* Dar viena knygelė su CD:

CIMG7557

* O ši - be galo, be krašto įdomi ir mums su Luciano. Kiekvienam knygos dvigubam puslapy reikia surasti 6 žmogeliukus ir jų asmeninius pamestus daiktus:

CIMG7558

CIMG7560

CIMG7559

CIMG7561

* Kinas knygoje:

CIMG7562

* Dvi knygelės su gyvūnų ir paukščių skleidžiamais garsais:

CIMG7563

CIMG7564

Video.

2011 m. sausio 12 d., trečiadienis

Katino Zoro išmislai.


Mūsų katinėlis Zoro, jau visas katinas. Ir kiek šunybių (t.y. katybių) jis prikrečia! 

Kiek kartų Zoro išvertė gėles iš vazonų, jau nebesuskaičiuosiu ant dviejų rankų pirštų. Bandau rasti gėlėms tinkamą vietą, bet ji vis pasirodo netinkama. 
Štai kad ir vakar, vėl Zoro įsitaisė ant palangės, ir, rodos tyčia, nuvertė vazonėlį ant grindų, paberdamas žemes po visą kambarį. 
Aš, supykus ant jo, surikau: 
- Ir ko gi jis nematė, jei vis ant palangės lipa ?! 
Angelo neieškojo žodžių kišenėje: 
- Saulės, mama, saulės! :)

Dar vienas mūsų katino naujas įprotis - jei virtuvė atidaryta, tai jis tuoj ims ir įšoks į kriauklę! 
Jei mudu su Angelino geriam Kräutertee (žolelių arbata iš mėtų, ramunėlių, erškėtrožių, kmynų, melisos, liepžiedžių, ji mūsų pati mylimiausia geriamiausia), tai katinas Zoro tuoj prisistatys, užšoks ant stalo, ir bandys kišti snukutį į stiklinę...

Ir dar... jei aš ar mes esame virtuvėje ar vonioje, ir uždarome paskui save duris, tai kur buvęs, kur nebuvęs katinas Zoro taranuos duris šokinėdamas ir tokį bildesį sukeldamas, kad jūs turbūt net neįsivaizduojate... ;)

2011 m. sausio 11 d., antradienis

Graikų restoranas ir išvyka į Forellenhof sodybą.


Sekmadienį vakare mes trys  vakarieniavome graikų restorane, pas mūsų pažįstamus. Prisivalgėm daug mėsytės: souvlakigyrosbifteki su tzatziki padažėliu, ryžiais ir paprikomis, bei bulvytėmis. Aš ir Angelo įnikome ir į raugintus kopūstus, raudonų pupelių salotas ir tarkuotas morkas. Desertui norėjom užsisakyti ir pirmą kartą paragauti galaktoboureko, bet jo tą vakarą jau nebebuvo. 

Pirmadienį po pietų mūsų šeimynėlė (vėl gi mes visi trys) nuvažiavome į Forellenhof sodybą (pernai joje lankėmės be Luciano), pašerti žuvyčių (upėtakių) ir stirniukų. Ožkos šiemet nebuvo. 
Dienelė mums pasitaikė, kaip užsakyta: sniego nei kruopelės, skaisti saulutė ir jokio vėjelio - tikras pavasaris (hmm... juk dar sausis).

Kelios nuotraukos:

CIMG7595

CIMG7608p

CIMG7597p

CIMG7598p




2011 m. sausio 10 d., pirmadienis

Mochimochi land arba megzti žaisliukai.

"Greetings from Mochimochi" installation

Aną dieną, gryno atsitiktinumo dėka, internete radau nerealiai daug mielų megztų žaisliukų iš Mochimochi land. Iš susižavėjimo ir nuostabos net išsižiojau :) Esu mačius nemažai megztų žaislų, bet tokių modernių ir unikalių dar man nebuvo tekę regėti.

Aš megzti tai moku, bet iki tokių grožybių man dar toli... ypač kai tos knygos su aprašymais, kaip megzti mochimochi neturiu... gal kas iš jūsų ją turi?

O kas, apskritai, mezga žaisliukus?

2011 m. sausio 9 d., sekmadienis

Na palauk (Nu pogodi).


Dar gruodžio mėnesį, mudu su Angelo peržiūrėjom visus "Na palauk" filmukus. Ir ką jūs manot - Angelino iš karto įsimylėjo tiek vilką, tiek zuikį! Ir man buvo nemažiau smagu, juk su šiuo filmuku prabėgo mano (kaip turbūt ir daugelio jūsų) vaikystė.
Kam įdomu, tai visus "Na palauk" filmukus galite rasti šioje svetainėje.

O štai čia - senasis gerasis a la elektroninis žaidimas su vilku, kuris gaudo kiaušinius :)

2011 m. sausio 7 d., penktadienis

Darbelis: Gyvūnėliai pirštinėje.

CIMG7579

Šį nuostabų darbelį pamačiau Austėjos blog`e (tarp Vaikystės sodo darbelių). Ten pat radau ir ukrainiečių liaudies pasaką "Pirštinė". Žūtbūt ir mes tos pirštinės su gyvūnėliais užsimanėme :)

Prisiminiau, kad turiu nemažai lipdukų su gyvūnais. Šerno tarp jų nebuvo, tai pasaką teko sutrumpinti. Vėliau man kilo mintis pasakaitę pakeisti ir kitus gyvūnus pirštinėj apgyvendinti.

Tik va, bėda, dar ne visiems sugalvojau tuos dvigubus vardus, kaip pelytė smailianosytė ar varlė kvaklė. Ar man padėsite?

Skaitymas prieš miegą.

Dabar mudu su Angelo prieš miegelį skaitinėjam A. Matučio "Dvylikos svečių lauktuves".
Šie du eilėraščiai ypač mums patinka:

CIMG7581

CIMG7582

Angelo mielai parodo, kaip laputė knygą skaito nosimi, bei žirklėmis karpo mano ir savo ausis, kojas, bei nosis :)
Related Posts with Thumbnails