Rodomi pranešimai su žymėmis lietuvių kalba. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis lietuvių kalba. Rodyti visus pranešimus

2015 m. sausio 22 d., ketvirtadienis

Angelo savarankiškai perskaitytos knygelės





Atsimenu, laukiau nesulaukiau tos dienos, kai Angelo pradės skaityti. O dabar, atrodo, jau nebeprisimenu tų laikų, kai Angelo dar nemokėjo skaityti ;)

Dažnai matau Angelo su viena ar kita knyga rankose, ir kalnu knygų šalia. Tačiau negaliu garantuoti, kad jis jas visas nuo pirmo iki paskutinio puslapio perskaito.

Štai šitas dvi knygeles jis TIKRAI perskaitė (man skaitė) :D


p.s. Angelo vokiškai skaito nuostabiai, lietuviškai irgi bando, itališkai šiek tiek jam sudėtingiau (nes kitokios tarimo taisyklės).





2013 m. gegužės 25 d., šeštadienis

Emigrantas.tv














Visai neseniai mudu su Angelo pradėjome žiūrėti lietuvišką televiziją internetu.


Angelui labai patinka filmukai, kuriuos aš žiūrėdavau vaikystėje. Kalbu apie "Na, palauk", "Tomą ir Džerį", "Lioliką ir Boliką", "Šuniuką Reksą", "Trolius mumius". Iš modernesnių tai "Dorą" pasižiūrime.


O aš labai entuziastingai žiūriu "Tūkstanmečio vaikus" ir "Lyderius".


Ką jūs (ir jūsų vaikai) žiūrite per TV? Man labai įdomu ;)

2012 m. rugpjūčio 31 d., penktadienis

Angelo lietuviškos (!) kalbelės apie varles, ežius ir arklius






















Angelo, po atostogų Lietuvoje, rodos jokia kita kalba su manimi nebenori šnekėti, tik lietuviškai.

Kai mes abu kalbamės, aš pati to nepastebėdama iš lietuvių kalbos tai į italų persijungiu, tai į vokiečių. O išgirdus Angelo atsakymą lietuviškai, man belieka išpūsti akis :)

Ir rytais mano berniukas dabar dažniausiai mane žadina lietuviškai: "Mamyte, kelkis! Šiandien Jan gimtadienis daržely." Čia vakar ryte taip buvo :)




Galvojau, bus Angelo po vasaros atostogų visai pamiršęs vokiečių kalbą - kur tau, ja darželyje šneka visai be problemų.


Dėl italų kalbos: tik grįžome mudu su Angelo iš Lietuvos, Luciano pastebėjo, kad Angelo geriau šneka itališkai, nei prieš išvykimą.
Labai keista! Juk itališkai Angelo per tas savaites šnekėjo vos po keliolika minučių ir ne kas dieną per Skype su Luciano.



O dabar Angelo lietuviški perliukai ir jo ilgi sudėtingi sakiniai:



*
Esame Vilniaus oro uoste. Angelo žaidžia vaikų kampelyje. Jis pastebi, kad maža mergytė pasistveria vieną kamuoliuką ir bėga link tėvelio. Angelo tuoj aiškina taisykles:
- Negalima namo vežti (čia apie kamuoliuką).



*
Pagal Angelo gramatikos taisykles, reikia sakyti "tėtė melagė".




*
Angelo išsako savo norus:
- Viskas, kas mes norime.



*
Angelo mane giria:
- Moki gražiai spalvint.



*
Angelo aiškina, kas yra meilė:
- Myliu tėtį, tai jis gali paimti stogą (Lego kaladėlę), jei nemyliu - negali.



*
Angelo susirūpino:
- Susirgo traukinys (t.y. sulūžo).




*
Angelo pribėga, mane apkabina ir lipšniai sako:
- Aš tave taip gražiausiai myliu.



*
Žaidžiam. Angelo sako:
- Tu gali su šita mašinyte važiuoti, jeigu nori.



*
Padariau jam iš Lego kaladėlių G raidę. Angelo man sako ne ačiū, o:
- Tu iš manęs išmokai!




*
"Tėtis negeras, kaip arklys." (Nes arklys, ne tėtis (!) jam vieną kartą įkando.)  :)



*
Angelo apie nudrožtus pieštukus:
- Kaktusai (nes duria)!




*
Angelo:
- Finn mano draugas... man daug dantų pastos (Finn jam uždėjo daržely daug dantų pastos ant šepetuko) nes jis mano draugas. Jis begėdis, kaip varlė.
Aš:
- O varlė begėdė?
Angelo:
-Ne.




*
Angelo apie save:
-Stiprus, kaip arklys!




*
Angelo manęs klausia:
- Turi dar burną? (= Ar turi dar burnoj vitaminą?)




*
Angelo:
- Aš valau ranką. (= Aš plaunu ranką.)



*
Angelo man:
- Aš tave labai myliu, kaip varlė.
Aš:
- O kodėl, kaip varlė?
Angelo:
- Varlė man sakė, kad ji draugus myli.



*
Angelo apie savo senelį (mano tėtį):
- Jis truputuką mano tėtis.




*
"Su šita žirkle..."




*
Angelo apie saulę:
- Saulė gyvena jūroje... saulė man pasakė... saulė mano draugė.




*
Angelo apie save:
- Aš greitas, kaip ežys. (Suprask, kad lėtas.)



*
Angelo manęs klausia:
- Aš galiu truputėlį katinėlį paglostyt, kaip ežys?




*
"Fanta (senelių šuo) labai gera šunė."



*
"Kur eina šitas žmonė?"



*
Angelo giria save:
- Aš jau moku labai atrakinti duris.



*
Angelo pasakoja:
- Mano draugas vaiduoklis moka piešti, kaip ežys.



*
Aš Angelui:
- Tiek daug vandens neatsuk, gali sprogti vamzdis!
Angelo:
- Kaip balionas.



*
Angelo:
- Skauda du dantus.


*
"Vėjas nukrito lapus." (= nupūtė)




Tikiuosi, jums patiko :)

2012 m. rugpjūčio 20 d., pirmadienis

Pastorėjusi mūsų namų biblioteka






















Iš Lietuvos mudu su Angelo atsivežėme daugiau nei tris dešimtis (!) knygų ir knygučių.


Kai kurias jų gavome dovanų (pirmoji nuotrauka).



Kitas aš pati įsigijau:























Dar kitos - iš tėvelių bibliotekos:





























O šios - iš manosios nuosavosios knygų lentynos (lietuvių ir italų kalbomis):









































Žodžiu, dabar jau tikrai nebedejuosime, kad mažai mes lietuviškų knygelių turime ;)

2012 m. rugpjūčio 7 d., antradienis

Pirmosios mūsų dienos Vilniuje























Šį kartelį tiesiog dedu nuotraukas ir jas šiek tiek pakomentuoju:


Viršuje, Angelo gaisrininkų mašinoje.























Angelo "Iki" parduotuvėje tuoj puolė ieškoti saldainių "Meška Šiaurėje", "Fortūna" ir "Miglė" - jie mums patys skaniausi :)
























Angelo su močiutės dovanotu Lego rinkinuku.





























Angelo laipioja mano vaikytės kieme.































Kadangi ten buvo per niūru, tai kitus kartus ėjome į kitame kieme esančią žaidimų aikštelę.


































Angelo iš Vokietijos atsivežė savo flomasterius, su jais išsiskirti nenorėjo. Nors jais sutepti rūbeliai be problemų atsiskalbia, štai mano tėvų virtuvinis stalas taip ir liko dėmėtas...


















Jau pirmomis dienomis aš susimačiau su savo draugėmis iš mokyklos ir universtiteto laikų. Pas vieną jų namuose  pamačiau kabančias nuostabias Dalai Lamos mintis:










































Kažkurią dieną Angelui parodžiau į kurią gi aš mokyklą ėjau.



























Angelo uogų karalijoje:























Aš, vos tik pasitaikius progai, nosies tiesumu (o gal kreivumu) nužingsniavau į knygyną :) Jame palikau triženklę sumą (ačiū Dievui, kad litais, ne eurais) :)

























"Akropolis" ir vaivorykštė po liūties.















Mieloji šunytė Fanta, kurios aš buvau labai pasiilgusi.





























Angelo labai veržėsi vedžioti Fantą.




























Tuščias troleibusas.








Angelo ir mano vaikystės knygos mano tėvų namuose.




























Uogytės iš mano tėvelių sodo bei naminiai koldūnai su mėlynėmis "Šaltanosiai".




2012 m. rugpjūčio 5 d., sekmadienis

Atostogos Lietuvoje





















Angelui šių metų liepos mėnuo buvo labai įdomus ir išskirtinis. Jis pirmą kartą savo gyvenime skrido lėktuvu, pirmą kartą lankėsi Lietuvoje ir pirmą kartą pamatė didžiąją dalį savo giminių.































Nors mudu su Angelo (Luciano buvo likęs namie) iš kelionės grįžome ne vakar, bet mūsų įspūdžiai dar nesusigulėjo. Mes daug kur važiavome, daug ką matėme. Net nežinau nuo ko pradėti pasakoti.


Pirmiausiai gal reikėtų pasidžiaugti, kad Angelo visus (ypač mane) nustebino savo lietuvių kalbos žiniomis. Susišnekėjo su visais be problemų. Aišku, viena kita gramatinė klaidelė pasitaikė. Per visą mūsų viešnagės laiką Angelo įsiminė labai daug naujų žodžių ir posakių.

Angelo šnekėjo ne tokiais jau trumpais sakiniais:

* Kas čia per mada?
* Aš žinau, kad tu gali pataikyt.
* Man reikia akinių, kaip tau.


Ar žinote, koks, pasak Angelo, yra teiginys nuo žodžio "nesitepa" (sviestas ant duonos)? :)


Laukite tęsinio.



2012 m. gegužės 18 d., penktadienis

Augu skaitydamas: Svečiuose pas ūkininką. Vaikai mokosi piešti. Žingsnis po žingsnio.



























Mano blog`o ištikimi skaitytojai žino, kad mano ir Angelo gyvenime knygos vaidina nepaprastai didelį vaidmenį. Į tai atkreipė dėmesį ir knygų leidybos grupė „Alma littera“.


Nukrypsiu truputuką nuo temos, ar žinojote, kad net daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų visai neskaito? Apie apklausą plačiau pasiskaityti galite čia.
Šaunu, kad „Alma littera“ projektu "Augu skaitydamas" ugdo vaikų pomėgį skaityti knygas - plačiau apie tai čia.



O dabar apie knygelę „Svečiuose pas ūkininką. Vaikai mokosi piešti. Žingsnis po žingsnio.“


Žaisdami žaidimą „Ūkininko kieme“, vaikai (miestiečiai) sužinos, ką galima pamatyti kaime. Mes patį žaidimą prašokome, tiksliau, jį naudojame tik kaip turinį.



Pirmiausiai mudu su Angelo nusprendėme visą knygelę perskaityti, o tik paskui piešti. Tačiau jau po kelių puslapių Angelo rankos stvėrė popieriaus lapą bei spalvotus pieštukus ir puolė piešti.

O stebuklų stebukle! Angelo juk taip nenoriai piešdavo! Aš irgi prie jo prisijungiau su entuziasmu, nes sumaniau patobulinti savo labai menkus piešimo įgūdžius. Tai tikrai lengva ir labai smagu!




























Knygelėje - teksto ne per daugiausia. Jis - lengvai suprantamas ir žaismingas. Iliustracijos - didelės ir iškalbingos.










Piešiame:








Angelo piešiniai:









Mano keverzonės:










čia galite pavartyti pačią knygelę.



Jeigu nelikote abejingi šiai knygelei, gal susidomėsite tos pačios autorės knygute apie zoologijos sodo gyvūnus. Mes ją irgi norėtume turėti!




Linkiu visiems malonaus skaitymo (ir piešimo)!



Related Posts with Thumbnails