Augu skaitydamas: Perskaičiau knygelę - išaugo lapelis!

Mudu su Angelo iš Lietuvos atsivežėme Knygų medį. Tada pasiraitojome rankoves ir puolėme skaityti :)

Tik perskaitome knygelę, piešiame Knygų medžiui lapą ir jį kabiname ant vienos iš šakų.


Nuotraukoje matote, kaip atrodo mūsų Knygų medis rugsėjui beveik įpusėjus. Priminsiu, kad pirmąjį lapelį mes užklijavome rugpjūčio pradžioje (vėliau į konkursą įsitraukėme).

Augu skaitydamas: Mano gyvūnai

Šį kartelį norėčiau pakomentuoti knygą "Mano gyvūnai". Ją sueiliavo (anglų kalba) pati Erica Jennings-Didžiulis.

Lietuviškas vertimas taip pat eiliuotas, o vardant eilių vertėjai teko vieną kitą žodelį pakeisti kitu ir šiek tiek iškraipyti autorės mintis.

Kalbu kad ir apie dramblį. Kad jis lėtas, vertime neužsimenama nė žodeliu. Beje, jame kažkodėl kalbama apie iltis, o originale (anglų kalba) - apie straublį.


Čia būtų mano lingvistinės pastabos.

O dabar apie knygelės iliustracijas - jos pasakiškos! Kalbu tikrai žinovės balsu, nes ne vieną šimtą knygelių esu su Angelo varčius ir perskaičius.


Įsitikinkite patys:

Ką Angelo mano apie šią knygą?
Ją kiekvieną dieną mielai pavarto. Valandų valandas gali grožėtis jos iliustracijomis.
Nori, kad aš jam ją skaityčiau. Lietuviško teksto mielai klausosi. Mintį pagauna, nors ir ne visus žodelius supranta.
Kai mane girdi skaitant angliškai, tuoj pat protestuoja, kad nieko nesupranta ir susinervinęs manęs prašo išversti viską į italų kalbą. Kai išverčiu, tai nusišypso, kad gi tekstas panašus į tą jau lietuviškai girdėtą.



Kai Angelo mokykloje nuo pirmos klasės pradės mokytis anglų (jam ji bus ketvirta kalba), tada manau šią knygelę vėl iš naujo atras.



Kviečiu visus pažiūrėti, kas knygelės viduje.



p.s. Nežinau, kaip jums, bet man su beždžionėmis pirmiausiai asocijuojasi bananai, o ne riešutai... ;)

Augu skaitydamas: Nuo galvos iki kojų pirštukų!

Tęsiu „Alma littera“ knygų pristatymą. 

Šį kartelį pasidžiaugsiu knyga „Nuo galvos iki kojų pirštukų“.

Tai knyga apie kūną ir apie kūno dalis, jų funkcijas, berniukų ir mergaičių panašumus bei skirtumus (labai Angelui įdomi ši tema).

Knygelės išvaizda jau iš pirmo žvigsnio patraukia mažąjį skaitytoją - kalbu apie "veidrodėlį". Bežiūrėdamas į jį Angelo pasitikrino, kokios gi spalvos jo plaukai, akys ir ar jis turi strazdanėlių.

Knygelėje gausu aiškių ir  detalių iliustracijų, bei "langelių" su slaptais paveikslėliais, kurie, kaip žinia, suvilios net ir  knygoms abejingą vaiką.



Viename iš puslapių mudu su Angelo perskaitėme, kad pėdos bijo kutenimo. Kalba ėjo būtent apie kutenimą plunksna.
Angelui taip magėjo šį faktą patikrinti, kad aną dieną, miesto parke radęs kažkokio paukšteliuko plunksną, mane ragino nusiimti batus ir kojines, nes norėjo man padus pakutenti ir pats norėjo kad jam plunksna per pėdutes perbraukčiau :)

Dar Angelui labai įdomu buvo sužinoti apie akių voke esantį latakėlį, pro kurį (prireikus) byra ašarėlės. Karts nuo karto ir mūsų Angelo paverksnoja, bet iki šiol jis dar nebuvo susimąstęs, kur gi tos ašaros gaminasi.

Angelui taip pat patiko klausytis apie dantukus ir kas gi nutinka jų neprižiūrint.

Dar viena Angelo "topinių" temų apie tai, kur dingsta maistas, jį suvalgius.

Čia galite patys žvilgterėti į šios knygelės vidų.

Malonaus skaitymo ir įdomių atradimų!

Augu skaitydamas: Svečiuose pas ūkininką. Vaikai mokosi piešti. Žingsnis po žingsnio.

Mano blog`o ištikimi skaitytojai žino, kad mano ir Angelo gyvenime knygos vaidina nepaprastai didelį vaidmenį. Į tai atkreipė dėmesį ir knygų leidybos grupė „Alma littera“.


Nukrypsiu truputuką nuo temos, ar žinojote, kad net daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų visai neskaito? Apie apklausą plačiau pasiskaityti galite čia.
Šaunu, kad „Alma littera“ projektu "Augu skaitydamas" ugdo vaikų pomėgį skaityti knygas - plačiau apie tai čia.



O dabar apie knygelę „Svečiuose pas ūkininką. Vaikai mokosi piešti. Žingsnis po žingsnio.“


Žaisdami žaidimą „Ūkininko kieme“, vaikai (miestiečiai) sužinos, ką galima pamatyti kaime. Mes patį žaidimą prašokome, tiksliau, jį naudojame tik kaip turinį.



Pirmiausiai mudu su Angelo nusprendėme visą knygelę perskaityti, o tik paskui piešti. Tačiau jau po kelių puslapių Angelo rankos stvėrė popieriaus lapą bei spalvotus pieštukus ir puolė piešti.

O stebuklų stebukle! Angelo juk taip nenoriai piešdavo! Aš irgi prie jo prisijungiau su entuziasmu, nes sumaniau patobulinti savo labai menkus piešimo įgūdžius. Tai tikrai lengva ir labai smagu!

Knygelėje - teksto ne per daugiausia. Jis - lengvai suprantamas ir žaismingas. Iliustracijos - didelės ir iškalbingos.

Piešiame:

Angelo piešiniai:

Mano keverzonės:

O čia galite pavartyti pačią knygelę.

Jeigu nelikote abejingi šiai knygelei, gal susidomėsite tos pačios autorės knygute apie zoologijos sodo gyvūnus. Mes ją irgi norėtume turėti!

Linkiu visiems malonaus skaitymo (ir piešimo)!