2015 m. kovo 28 d., šeštadienis

Amsterdame






Jau beveik dešimt metų, kaip nuo namų (nors jų ir ne vieni buvo) mažiau nei dvi valandos kelio iki Amsterdamo, ir tik dabar prisiruošiau jame apsilankyti. 

Geriau vėliau nei niekada, nes Amsterdamo neįmanoma nepamilti (net jei ir visą dieną niūriai lyja) :D 








Besiruošdama kelionei į Amsterdamą, perskaičiau ne vieną knygą apie Aną Frank, žydus, koncentracijos lagerius ir Antrą Pasaulinį Karą...










Šitos bažnyčios varpus Ana Frank girdėjo iš savo slėptuvės:
















Niekur iki šiol (kalbu apie Bloemenmarkt) nebuvau mačius vienoj vietoj tiek gėlių (jų aromatas tiesiog svaigino):






Klumpių įvairovė stebino:






Sūrių parduotuvėse buvo galima ragauti sūrių (ką mes labai pavyzdingai ir darėm):









Rembrantplein pilnos "karžygių" Angelo niekur toliau nebenorėjo eiti. Visus juos jam magėjo apkabinti, jų ginklus knietėjo paliesti:










Turbūt po gero pusvalandžio (lietui pliaupiant kaip iš kibiro) Angelo pagaliau sutiko eiti toliau. O juk patraukėme ne bet kur, o į laivą - muziejų:

















Manau, kad mes tikrai kada  vėl sugrįšime į Amsterdamą. Tikiuosi, bus saulėta  :D





2015 m. kovo 21 d., šeštadienis

Pavasario šventė mokykloje






Vaikai šį kartelį mums dainavo ne tik vokiškai (pavasarines daineles), bet ir angliškai - 10 little monkeys jumping on the bed.
Pastaroji dainelė, nors ji ir liūdnoka, mus nerealiai prajuokino. Skaičiuote buvo išrinkti 10 vaikų (beždžioniukų), jais būti ir šokinėti ant lovos norėjo visi iki vieno  :D






Paskui vaikai suvaidino spektaklį apie sodininką... 










jo gėles, saulę, mėnulį (juo buvo Angelo) lietų, vėją, naktį ir vokiškąjį Dėdę Miegą - Sandmännchen (kuris aplanko vakarais vaikus, jiems į akis pribarsto migdančio smėlio - štai kodėl ryte krapštomės traiškanotas akis   ;)







Vėliau visi maži ir dideli (prieš tai pasistiprinom) žaidėme tokį žaidimą:  pasidalinome į komandas, reikėjo mesti kauliuką, paėjus ir atsistojus ant kokio nors skaičiaus lentoje...







... reikėjo po tris (!) mokyklos aukštus bėgioti ir ant sienų ieškoti priklijuoto atitinkamo popieriuko su tuo numeriu. Tada perskaityti kitoj jo  pusėj parašytą žodį, tada bildėti laiptais aukštyn, pasakyti tą žodį vienai iš žaidimo vedėjų. 

Jei jis teisingas, tai gaudavom užduotį (išlankstyti, suskaičiuoti ar išvardinti ką nors). Įveikus užduotį galima buvo vėl mesti kauliuką ir t.t.






Patikėkite, kaip susikratė mūsų pilvuose prieš tai suvalgyti pyragai ir tortai  :D



p.s. Komanda kurioje atsitiktinai buvome mes abu su Angelo.. LAIMĖJO ;)




Related Posts with Thumbnails