2010 m. rugpjūčio 31 d., antradienis


Suradau tinkamą metodą ir jau beveik atpratinau Angelino nuo to itališko negražaus žodžio, kurį jis pastaruoju metu net per dažnai kartodavo.
Žodžiu buvo taip: vakar jau su nevilties gaidele balse, aš Angelui pasakiau, kad kam tą negražų žodį kartoti, jei tiek daug gražių žodžių yra. Ir pradėjau vardinti:

* nasino (nosytė)
* occhiolini (akytės)
* boccuccia (burnelė)
* mammina (mamytė)
* pappino (tėvelis)

Angelino susidomėjęs man antrino:

* macchinina (mašina)
* strada (gatvė)
* moto (motociklas)

Toks jau labai vyriškas jo žodynas :D


O jei jau apie motociklus prabilau, tai norėjau paminėti, kad Angelino valandų valandas gali savo žaisliniu motociklu važinėtis. Buvom visai užmiršę, kad tą motociklą turim. Kai jį pirkom, Angelo buvo dar per mažas ir juo visai nesidomėjo. Tai nunešėm jį į rusį ir... pamiršom. Gerai, kad prisiminėm :)


2010 m. rugpjūčio 30 d., pirmadienis


Angelo žiūri į pilvotą Karolinos tėtį (tiksliau į jo pilvą) ir man sušnabžda: "C`è Sam". Aš tik nusišypsau ir bandau Angelinui paaiškinti...
Apie viską iš pradžių. Kai lankėme antradieninę mokyklėlę, Angelino pastebėjo, kad Amy mamytės pilvas kas savaitę vis didėjo ir kad vėliau ji pasirodė be pilvo ir su vaikučiu (jo vardas Sam) rankose. Tai dabar jis, jei pamato kokį nors žmogų (tiek vyrą, tiek moterį (!)) su pilvu, iš karto mano, kad ten vėl (!) Sam... :D



Sekdama naujienas apie Čilės įgriuvusioje kasykloje įstrigusius žmones, visai netikėtai prisiminiau panašų epizodą, aprašytą vienoje mano mylimiausių vaikystės knygų Hector Malot "Be šeimos". Kadangi jos neturiu čia su savimi, ir baisiai panorau ją n-tąjį kartą perskaityti, tai smagu, kad internete suradau šios knygos elektroninę versiją, spauskite ČIA.

2010 m. rugpjūčio 29 d., sekmadienis

Apie prabėgusią savaitę:

* Viena mūsų draugų šeimyna Angelinui padovanojo štai tokį žaidimuką "Gyvūnai ir jų vaikučiai":


Angelinui jis iš pirmo žvilgsnio patiko. Jis pats išima iš dėžutės detales, žaisdamas suranda poras, paskui vėl viską tvarkingai į dėžutę sudeda. Keista, bet vis painioja: arkliuko mamytė, pasak Angelo, karvė, o veršiuko mamytė - kumelė.



* Prieš porą dienų aš gavau atviruką iš Indijos, nuo mano brangios draugės lietuvės.


* Vienas naujesnių Angelino akrobatinių triukų:


* Vakar vėlai vakare mes 3 (Luciano, Angelo ir aš) su keliais draugais italais lankėmes gretimo miestelio šventėje "Kirmes".

2010 m. rugpjūčio 27 d., penktadienis

I can fly

Nustebino mane Angelo. Jis dar nežino, kas čia per daiktas ta anglų kalba ir kad ji iš viso egzistuoja, o jau bando dainuoti (ir visai jam neblogai išeina tos vietos kur dainuoja I can fly... but I ) šią dainą.

SOB (Save our blogs)

Ką radau interneto labirintuose! O gi žavias užsklandėles, raginančias tavo blog`o skaitytojus komentuoti tavo įrašus. Paspausk ČIA ir įsikelk tau patinkanti agitacinį paveiksliuką į savo blog`ą.









 



 

“My blog is carbon neutral”

Skubu prisijungti prie vienos šaunios akcijos: patalpinu į savo blog`ą šį "ženkliuką":

co2 neutral coupons attractive shopping offers with kaufDA.de

ir mano dėka bus pasodintas dar vienas medis (kuo daugiau aktyvių blog`erių, tuo daugiau medelių) mūsų visų gerovei . Plačiau pasiskaitykite ČIA.

Jeigu tu rašai savo blog`ą, maloniai kviečiu prisijungti ir tave! Laiko liko nedaug - tik iki kalendorinės vasaros pabaigos.

2010 m. rugpjūčio 25 d., trečiadienis

Susidomėjau vienu konkursu, paskelbtu Bild laikrašty. Užduotis - sugalvoti šiam bevardžiui pėsčiųjų ir dviratininkų tiltui, esančiame Gelsenkirchen, vardą. Tikrai būtų geil tapti šio nuostabaus tilto "krikštamote", gauti viso to reikalo diplomą, plius laimėti pakvietimą visai šeimai į zoologijos sodą. Svajoju, nes svajonės pildosi... :D


Pasirodo, kad šis italas, Ančiuko Donaldo komiksų piešėjas, tarp išgalvotų personažų patalpino ir Hitlerį! Gaila, kad neturiu būtent šios komiksų knygelės. (Aš gi jas renku ir skaitinėju karts nuo karto).


Sužinojau, kad Vokietijos geriausi autobusai rieda NRW (regionas, kuriame gyvename) keliais. Neblogai!


Tikra tiesa! Važiuodama į/iš darbo, pažvelgiu į ekraną autobuso prieky, už vairuotojo nugaros, ir galiu bet kuriuo momentu pasitikslinti kur aš esu.


O dabar apie Robbie Williams. Nors jis jau ir vedęs, jo dainos ir toliau mane varo iš proto ir niekada nenusibosta... ;)




Ir pabaigai, keli kultinės kramtomosios gumos "Love is" piešinėliai.



2010 m. rugpjūčio 24 d., antradienis

Angelino - jau dvi dienos, kaip darželinukas. Štai taip atrodo įėjimas į jo darželį:  


Trys pieštukų spalvos simbolizuoja tris darželio grupes:
* Raudonoji.
* Mėlynoji.
* Žalioji.

Darželio koridoriuj išvydom Lėlių teatro personažus, tvarkingai sudėtus į lentyną ir vaikų džiaugsmą - krautuvėlę su begale prekių.


Suspėjau nufotografuoti ir Angelo grupės vonios kambarį. Rankšluosčių spalva sufleruoja kokioj grupelėj yra Angelino. Tiek dantų šepetukus, tiek dantų pastą ir rankšluosčius duoda darželis.


Štai čia keičiami pampersai vaikiukams, kurie dar neina ant puoduko, o tuose stalčiukuose sudėtos higienos priemonės ir atsarginiai rūbeliai.



Čia viena iš darželio sienų. Kas tuose drobiniuose maišiukuose, aš nežinau. Reikės prie progos pasmalsauti.


Palikusi Angelo daržely, tiek vakar, tiek šiandien, pėdinau namo. (Namie tikros džiunglės... t.y. betvarkė.) Prie išėjimo mano žvilgsnis užkliuvo už šių akmeninių nykštukų. Linksmuoliai kokie!


Vienu žodžiu, Angelino noriai ir be kaprizų lieka daržely. Tikiuosi, kad ir toliau taip bus! Ir jam tarp vaikų, ir man vienai, tos trys rytinės valandos tikrai tik į gerą. Apie vidurdienį pasiėmu Angelo iš darželio ir važiuojam kartu į mano darbą.
Man smagu, kad Angelino pakankamai žodžių žino, kad pasipasakotų, ką daržely veikė, su kuo žaidė, kad dainavo, kad viena mergytė be mamos verkė ir t.t.

2010 m. rugpjūčio 21 d., šeštadienis

Vakar visai netikėtai turėjau net kelias valandas laisvo laiko. Nusivežiau Angelino į miestelį, kuriame mudu su Luciano gyvenome prieš 4 metus, o aš jame ir dirbau.



Angelino pastebėjo, kad "vaikučiai" be pampersų :D


Aplankėme prieš porą savaičių atidarytą mini prieplauką prie miestelio upeliuko. Gaila, kad negalėjome sudalyvauti atidaryme ir, apskritai, visoje šventėje. Pasirodo, ir smėlio kalnai čia buvo privežti, ir pliažas buvo padarytas. Ką aš čia jums pasakosiu - pakviesiu geriau pasižiūrėti.


Hmm... gal ir mums pakabinus?



Su Angelo pašokinėjau nuo akmens ant akmens. Smagu buvo!


Netikėtas grožis.


Banglenčių burės.


Vienu šūviu nušovėm du zuikius: apsilankėme ir parodoje, surengtoje po atviru dangumi. Viena šio miestelio dailininkė (ispanė) sugalvojo nupiešti savo miestelio gyventojus (na per du metus tik apie 200 žmonių suspėjo) ir štai tokiuose permatomuose vamzdžiuose tuos piešinius patalpinti. Čia - vaizdinė medžiaga. 
Galvoju dabar, jei būčiau likusi gyventi ir dirbti šiame miestely, tikriausiai ir mane ši menininkė būtų nupiešusi, nes ji dažnai lankydavosi, ten kur aš dirbau ;)






2010 m. rugpjūčio 20 d., penktadienis


Nuo pirmadienio Angelino pradės lankyti darželį. Štai ko jam ten prireiks:

* Botų ir neperšlampamos (lietui atsparios) striukės.

* Šlepečių.

* Kuprinėlės, į kurią aš kas rytą įdėsiu dėžutę su užkandžiais: duona ir sūriu/obuoliu/bananu/vynuogėm/morkom/jogurtu ir pan. Griežtai prisakyta jokių saldumynų! Tuo aš nepaprastai džiaugiuosi :)

* Pampersų, šlapių servietėlių ir kremuko...
Angelino rytais tvarkingai eina ant puoduko. Kitu paros metu, jei būnam namie, kartais laiku pasiprašo, kartais nesuspėja.. Kaip daržely bus, manau laikas parodys.

* Angelino nuotraukos, kurią auklėtoja užklijuos ant jo dėžės, skirtos jo atsarginiams rūbeliams (bei pampersams, servietėlėms ir kremukui) sudėti.

* Medicininės kortelės, kurią tvarkingai pildė Angelo gydytoja per rutininius patikrinimus.

2010 m. rugpjūčio 19 d., ketvirtadienis

Aną dieną skaitinėjau "Bild" laikraštį.
Ar esate girdėję, kad Vokietijoje pirmokėliai per Rugsėjo 1-ąją (iš tiesų mokslo metai čia prasideda dar rugpjūčio mėnesį) štai tokį (kaip čia dabar pavadinus tą Schultüte) mokyklinį maišelį gauna dovanų? Jame pilna saldumynų ir kanceliarinių prekių.

Štai šiose nuotraukose matote keletą įžymių žmonių pirmąją dieną mokykloje ir dabar.






Mano akys užkliuvo ir už šio piešinėlio. Kiek šios kramtomos gumos pirkau, bet nei vieno popierėlio neišsaugojau... o jūs?


Ir dar pasiskaičiau apie Paolo Coelho. Kai kurie jo biografijos faktai mane šokiravo, bet jo knygos mane vis tiek veža. Nekukliai pasigirsiu, moku ir portugalų, todėl jo knygas skaitau originalo kalba... :)



Related Posts with Thumbnails