* Angelino šneka, plepa ir čiauškia nuolatos! Išmokiau jį lietuviškai pasakyti šnekutis, pleputis ir čiauškutis. Bet jis taip juokingai taria juos, taip rimtai, bet kartu nevisiškai tiksliai, kad prisijuokiu aš nerealiai :)

* Angelo turi tokį žaislinį telefoną, ne su mygtukais, bet tą senovišką. Kartu renkam močiutės ir senelio numerį (aš pasakau skaičių, o Angelino bando atspėti, kur gi tas skaičius slepiasi) ir "šnekam" su seneliais lietuviškai (dabar skiriu daugiau laiko lietuvių kalbai, nes pamačiau, kad Angelino jau visai laisvai šneka itališkai).

* Kažkurį vakarą sėdom prie stalo vakarieniauti, ir aš Angelinui palinkėjau "Buona notte" (labanaktis) - susimaišiau :) Tai jis tuoj mano klaidą pastebėjo ir man atšovė "Buon appetito mangiare la cena... buona notte dormire" (Skanaus -  valgyti vakarienę... labanaktis - miegoti).

* Kažkada Angelo tyrinėjo senelių dovanotą sunkvežimiuką. Jį apžiūrinėjo iš apačios ir pirštu krapštinėjo skylutes, pro kurias išeina garsas, kai paspaudi tam tikrą mygtuką. Savo veiklą apibūdino taip "Voglio vedere il rumore" (Noriu pamatyti garsą). Nieko sau! :)

* Šiandien valgėm daržovių sriubą. Angelino panardindavo savo šaukštą į sklidiną lėkštę ir tada matydavo tik šaukšto kotą. Susirūpinęs kas kartą šaukdavo " Kuku kalali "(itališkai šaukštas - cucchiaio, bet Angelo dar neištaria). Tada ištraukęs šaukštą - " Eccolo kakali." Ir taip gal kokius dešimt kartų. Aš vos nepaspringau iš to juoko :)

* Kai aš Angelo paklausiu kaip stipriai jis mane myli "Quanto mi vuoi bene?",  jis man atsako "2 anni" (du metus) - reikia suprasti, kad nuo pat savo gimimo. Visai logiška, pasakyčiau :)