2012 m. rugpjūčio 31 d., penktadienis

Angelo lietuviškos (!) kalbelės apie varles, ežius ir arklius






















Angelo, po atostogų Lietuvoje, rodos jokia kita kalba su manimi nebenori šnekėti, tik lietuviškai.

Kai mes abu kalbamės, aš pati to nepastebėdama iš lietuvių kalbos tai į italų persijungiu, tai į vokiečių. O išgirdus Angelo atsakymą lietuviškai, man belieka išpūsti akis :)

Ir rytais mano berniukas dabar dažniausiai mane žadina lietuviškai: "Mamyte, kelkis! Šiandien Jan gimtadienis daržely." Čia vakar ryte taip buvo :)




Galvojau, bus Angelo po vasaros atostogų visai pamiršęs vokiečių kalbą - kur tau, ja darželyje šneka visai be problemų.


Dėl italų kalbos: tik grįžome mudu su Angelo iš Lietuvos, Luciano pastebėjo, kad Angelo geriau šneka itališkai, nei prieš išvykimą.
Labai keista! Juk itališkai Angelo per tas savaites šnekėjo vos po keliolika minučių ir ne kas dieną per Skype su Luciano.



O dabar Angelo lietuviški perliukai ir jo ilgi sudėtingi sakiniai:



*
Esame Vilniaus oro uoste. Angelo žaidžia vaikų kampelyje. Jis pastebi, kad maža mergytė pasistveria vieną kamuoliuką ir bėga link tėvelio. Angelo tuoj aiškina taisykles:
- Negalima namo vežti (čia apie kamuoliuką).



*
Pagal Angelo gramatikos taisykles, reikia sakyti "tėtė melagė".




*
Angelo išsako savo norus:
- Viskas, kas mes norime.



*
Angelo mane giria:
- Moki gražiai spalvint.



*
Angelo aiškina, kas yra meilė:
- Myliu tėtį, tai jis gali paimti stogą (Lego kaladėlę), jei nemyliu - negali.



*
Angelo susirūpino:
- Susirgo traukinys (t.y. sulūžo).




*
Angelo pribėga, mane apkabina ir lipšniai sako:
- Aš tave taip gražiausiai myliu.



*
Žaidžiam. Angelo sako:
- Tu gali su šita mašinyte važiuoti, jeigu nori.



*
Padariau jam iš Lego kaladėlių G raidę. Angelo man sako ne ačiū, o:
- Tu iš manęs išmokai!




*
"Tėtis negeras, kaip arklys." (Nes arklys, ne tėtis (!) jam vieną kartą įkando.)  :)



*
Angelo apie nudrožtus pieštukus:
- Kaktusai (nes duria)!




*
Angelo:
- Finn mano draugas... man daug dantų pastos (Finn jam uždėjo daržely daug dantų pastos ant šepetuko) nes jis mano draugas. Jis begėdis, kaip varlė.
Aš:
- O varlė begėdė?
Angelo:
-Ne.




*
Angelo apie save:
-Stiprus, kaip arklys!




*
Angelo manęs klausia:
- Turi dar burną? (= Ar turi dar burnoj vitaminą?)




*
Angelo:
- Aš valau ranką. (= Aš plaunu ranką.)



*
Angelo man:
- Aš tave labai myliu, kaip varlė.
Aš:
- O kodėl, kaip varlė?
Angelo:
- Varlė man sakė, kad ji draugus myli.



*
Angelo apie savo senelį (mano tėtį):
- Jis truputuką mano tėtis.




*
"Su šita žirkle..."




*
Angelo apie saulę:
- Saulė gyvena jūroje... saulė man pasakė... saulė mano draugė.




*
Angelo apie save:
- Aš greitas, kaip ežys. (Suprask, kad lėtas.)



*
Angelo manęs klausia:
- Aš galiu truputėlį katinėlį paglostyt, kaip ežys?




*
"Fanta (senelių šuo) labai gera šunė."



*
"Kur eina šitas žmonė?"



*
Angelo giria save:
- Aš jau moku labai atrakinti duris.



*
Angelo pasakoja:
- Mano draugas vaiduoklis moka piešti, kaip ežys.



*
Aš Angelui:
- Tiek daug vandens neatsuk, gali sprogti vamzdis!
Angelo:
- Kaip balionas.



*
Angelo:
- Skauda du dantus.


*
"Vėjas nukrito lapus." (= nupūtė)




Tikiuosi, jums patiko :)

2012 m. rugpjūčio 28 d., antradienis

Dar šiek tiek Vilniaus




















Pasigrožėkime:














2012 m. rugpjūčio 26 d., sekmadienis

Laisvės kelias















Beatostogaudama Vilniuje panorau iš arčiau apžiūrėti "Laisvės kelią". Juk ir mūsų šeimos plyta ten puikuojasi.































Bėda, kad niekas iš mūsų nebeatsiminė, kur konkrečiai mūsų plytos ieškoti.



























Visa laimė, kad aš internete suradau "Laisvės kelio" plytų paieškos puslapį. Jame milimetro tikslumu suradau, kur gi mūsų šeimos plyta.


Pabandykite ir jūs! Net jei neprisimenate tikslaus plytos užrašo - įveskite tik pavardę (kaip aš). Iš tų kelių galimų variantų tikrai atrasite tai, ko ieškote.



Sėkmės!






Vaikystes Sode




















Vieną saulėtą ir vaiskų rytą mudu su Angelo apsilankėme viename iš Vaikystės Sodų. Dėl vizito aš iš anksto buvau susitarusi su Austėja ir Renata.


Apie Vaikystės Sodą aš buvau daug skaičiusi šauniosios Austėjos puslapy. Su kiekvienu įrašu juo tik dar labiau žavėjausi.
Labai man magėjo jame apsilankyti pačiai ir Angelui jį parodyti. Juk, kaip sakoma, geriau jau vieną kartą pačiam pamatyti, nei šimtą kartų išgirsti :)






























Patalpų jaukumas, dekoracijų originalumas, darbelių margumas mus užbūrė. Fone skambėjo klasikinė muzika.

























Ir kaip jums šitas veidrodis? Man tai labai labai :)































Žinote ką, matėme Austėjos Mortą ir Gertrūdą! Su Morta persimečiau vienu kitu žodeliu. Gertrūda, tuo tarpu, buvo nelabai kalbi ir labai užsiėmusi.

Angelo su jomis (bei kitais Vaikystės Sodo stovyklos vaikais) ir slyvas plovė, ir jas pjaustė, o paskui ir stiklainiukus plovė :)
Aš irgi šiek tiek prisidėjau ;)






























Smagu buvo neišpasakytai. Kelios valandos prabėgo kaip sekundės. Angelo norėjo likti Vaikystės Sodely, taip jam ten patiko....



Dar kartelį ačiū Austėjai ir Renatai už viską! :)





2012 m. rugpjūčio 23 d., ketvirtadienis

Ekskursija po Kauną


























Tą dieną mes trys moderniu, dviejų aukštų traukinuku linksmai dundėjome į Kauną, pas mano mamos labai gerą draugę.



Trumpinome kelią lietuviškais sviestiniais sausainiais:


























Vos spėjome skaičiuoti pakelės stoteles...
























... ir jau atsidūrėme Kaune.






















Pirmiausiai nusprendėme aplankyti "Pažaislio vienuolyną":
































Angelo tą dieną nelabai turėjo kantrybės laukti, kol mes visus užrašus ir įrašus perskaitysime, tai mums teko vien tik grožėtis Pažaislio vienuolynu, o apie jį patį paskui turėjome pasiskaityti internete.


















































Tą dieną mūsų kultūrinė programa dar nesibaigė (turiu omeny Vilniaus "Geležinkelių muziejų" ir ką tik minėtą Pažaislio vienuolyną) - dar apsilankėme "Velnių muziejuje". Kadangi ten atsidūrėme prieš pat muziejaus uždarymą, tai teko skubiai eksponatus apžiūrėti, dėl ko man labai gaila buvo.






























O vakarą praleidome prie "Vytauto Didžiojo karo muziejaus".






















Angelui ten be galo be krašto patiko: tai jis glostė akmeninį liūtą...




















.... iš tankų visai išlipti nenorėjo....




















... ir nuo patrankų nesitraukė.



Kiek mums vargo kainavo, kol mes Angelo įkalbinome važiuoti pas mano mamos draugę į namus vakarienės ir nakvynės.
Kai užsiminėme, kad ten yra du šunys, tai Angelo susidomėjo mūsų pasiūlymu :) Tik va, bėda kad tie du šuneliai nebuvo tokie draugiški kaip Fanta (šunytė, gyvenanti su mano tėvais), tai vaikas šiek tiek nosį nukabino. Ką jau padarysi...



Kitos dienos rytą autobusu patraukėme į Vilnių. Angelo džiaugėsi vėl pamatęs Fantą ir senelį :)





2012 m. rugpjūčio 21 d., antradienis

Vilniaus Geležinkelių muziejuje




















Vieną rytą mano mama, Angelo ir aš visiškai atsitiktinai atsidūrėme „Geležinkelių muziejuje“.

Tiesiog, mes atvažiavome į traukinių stotį, kurioje nusipirkome bilietus į ..... (kitame įraše papasakosiu išsamiau, kur mes norėjome važiuoti). Tada apsižiūrėjome, kad dar gerą pusvalanduką iki traukinio išvykimo turime. Ką gi mums nuveikus, pagalvojome ir tada mūsų žvilgsniai užkliuvo už rodyklės į viršų su užrašu Geležinkelių muziejus“.
























Muziejaus gausi ir spalvinga ekspozicija buvo įdomi tiek suaugusiam, tiek vaikui.
















Gaila, kad tik nieko nebuvo rankomis galima liesti.



























Angelui ypač patiko važiuojantys traukinukai.























Vėliau pamatėme darbo staliuką su knygelėmis, žaisliniais traukinukais, užduotimis ir spalvinimo lapais.
































Mes ten tiek užsisėdėjome, kad gerai, jog mūsų traukinio nepražiopsojome!
































Iš Geležinkelių muziejaus“ išėjome su šypsenomis. Sau daviau žodį, kad apie jį būtinai papasakosiu savo puslapio skaitytojams. 






Related Posts with Thumbnails