Vieną liepos sekmadienį mes važiavome į Širvintas aplankyti Angelo prosenelės (mano tėčio mamos). Tai būtų galima pavadinti mūsų giminės istoriniu įvykiu, nes niekas iš mūsų (be Angelo) iki šiol nebuvo matęs savo prosenelės (ar prosenelio).
Pas Angelo prosenelę (mano močiutę) vartėme nuotraukų albumą.
Čia - mano močiutės mama Zofija (Angelo proprosenelė). Oi kaip nerealiai skamba!
Šis berniukas ne kas kitas, o mano tėtis :)
Šioje nuotraukoje pirma iš kairės - Angelo prosenelė Marija (su kuria jis susipažino), o viduryje sėdintis vyras - Angelo prosenelis Mykolas, kuris išėjo anapus metai po Angelo gimimo.
Dar keli kadrai iš Širvintų miestelio, kuriame aš tiek daug vasarų esu praleidusi:
Aplankėme kapuose besiilsinčius Angelo proprosenelius Juozą ir Zofiją, bei prosenelį Mykolą ir sukalbėjome už juos porą maldelių.
Tada pro karių kapus patraukėme į Kabaldos kaimą, pas Angelo prosenelės seserį ir jos dukrą su gausia šeimyna.
Pavargusį Angelo senelis labai geranoriškai gerą kelio gabalą panešėjo.
Kabaldoje Angelo iš karto susidraugavo su mergaite Liepa. Ji pagal visus giminystės ryčius man (!) būtų antros eilės pusseserė, tai Angelui - antros eilės teta (jaunesnė už jį kelis mėnesius).
Vai tai tau :D
´
Liepa, mažoji ūkininkėlė, aprodė Angelui visas savo valdas. O iš šiltnamio jam priskynė agurkėlių.
Vakare nuvargę, bet pilni įspūdžių grįžome į Vilnių. Vakare dar gaminome šaltanosius bei ežiukus.
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą