2010 m. birželio 29 d., antradienis

Vakar išsipildė viena mano mažulyčių svajonių... :) Kantrybės, tuoj sužinosit, apie ką aš čia.

Tai gi nuo ko čia pradėjus? Į pavakarę termometras rodė +39° laipsnius... o mes su Angelino, po mano darbų, nepabūgę karščio, nukeliavome į lauką braškiauti...


Vokietijoj ir patiems galima laukuose pas žmones rinkti braškes. Taip daug pigiau, pats gali ne tik į krepšelį rinkti, bet ir į burną dėti, kiek tik širdis geidžia ir į pilvą telpa. Surinkusiems iki 5 kg, 1 kg kainuoja 2.80 eur. (Palyginimui, tie kurie tingi ar nenori patys braškiauti, tai už 1 kg braškių moka 4 eurus). Virš 5 kg šiek tiek pigiau, o virš 10 kg dar pigiau gaunasi.

Angelino pradžioj raškė ir į burną dėjo bet kokias braškes (t.y. ir tas, tik pusiau prisirpusias). Vėliau įsigudrino ir raudonų prisirpusių braškių ieškojo su manimi arba taikėsi iš kibirėlio kokią pačiupti.



Aš tai tiesiog kaifavau nuo braškių sultingumo ir saldumo. Turbūt jų suvalgiau dvigubai tiek, kiek į kibirėlį priraškiau :D


Čia lauko šeimininkų a la palapinė.


Vaikų žaidimų kampelis braškių lauke.


Mano rinktos ir surinktos braškytės... :)


O čia pabandymui padariau tokį labai greitą braškinį tortuką:

2010 m. birželio 27 d., sekmadienis

Visada man patikdavo vartyti ir skaityti enciklopedinio pobūdžio knygas ar knygeles. Vakar atidžiau panagrinėjau štai šitą:



Kadangi ne tiek jau daug apie Vokietiją žinau, tai pradėjau nuo knygelės su daug nuotraukų ir paveikslėlių. Taip smagiau, nei sausus istorijos faktus be iliustracijų į galvą kimšti.

Dalinuosi su jumis:

* Rytų Vokietija. Visai kaip sovietiniais laikais Lietuvoj: daugiaaukštės dėžutės ir užrašas, kad penktadienį pardavinės bananus po 500 gramų žmogui.


* Pasirodo Kilimandžaras kažkada buvo aukščiausia Vokietijos viršūnė! Kaip tai?! Mat iki 1928 Tanzanija (kurioje ir yra aukščiausia Afrikos viršūnė Kilimandžaras - 5895 metrai) priklausė Vokietijos imperijai.


2010 m. birželio 25 d., penktadienis

Trečiadienį vėl mudu su Angelo lankėmės prie ežero. Ėjome "Planetų keliu", apie kurį buvau jau ne kartą rašiusi. Angelino rankomis lietė planetas ir komentavo, didelės ar mažos jos. Iš mūsų dar neaplankytų planetų, radom tik Jupiterį... (kuris man toks didelis pasirodė, pažiūrėkit kokia maža mūsų Žemė, palyginus su juo). Nes - pasiklydom... Tų kelių, keliukų devynios galybės. O ir namo skubėti reikėjo, nes turėjome ruoštis į trečiadieninio darželio paskutinį užsiėmimą - atsisveikinimo su auklėtoja šventę.




Mes mamytės, su vaikučiais ir auklėtoja pasidarėm pikniką vienoje žaidimų aikštelėje. Paskui pasikartojom išmoktas daineles ir žaidimus. Auklėtoja vaikučiams įteikė po grupės nuotrauką, klijų (kad toliau namie darbelius klijuotų, o klijuodami ją prisimintų) ir šokoladukų. Atsisveikinom. Liūdna... Dar kartelį įsitikinau, kad laikas bėga ir jo nesustabdysi... Vaikai auga, ne tik svetimi, bet ir savi...



O štai kokias knygeles iš bibliotekos dabar skaitome su Angelino:






 


2010 m. birželio 24 d., ketvirtadienis

Inchies

Mūsų miestelio mažulytėj bibliotekoj pilna gėrio. Štai kad ir šita knyga (iš rankdarbių skyriaus) mane užbūrė iš karto. Nebuvau apie šiuos kvadratėlius girdėjus, todėl net nežinau, kaip juos tiksliai lietuviškai pavadinti.

















2010 m. birželio 22 d., antradienis

Apie daug ką po trupinėlį.

Apie daug ką po truputį:

Mūsų miestelio aikštėj iškabintos vėliavėlės tų šalių, kurių komandos žaidžia pasauliniame futbolo čempionate. O kai žaidžia Vokietija, tai atvežamas ir pastatomas didelis, vai labai didelis televizorius, kad visi norintys galėtų stebėti varžybas. Smagi pramoga!



Dar du magnetukai papildė mūsų kolekciją:


Praėjusią savaitę antradieninė mokyklėlė vyko sodely. Vaikučiams ypač patiko gaudyti muilo burbulus ir...


... dainuojant dainelę apie ragainaitę ir raganių, jodinėti ant šluotos! :)


Angelino aną savaitukę, bežaisdamas smėlio dėžėj su savo mašinėlėmis, rado dvi mašinas, kažkokio vaiko paliktas ir pamestas...


Aną trečiadienį pastebėjom, kad viena parko antis atsivedė pulką mažuliukų ir minkštučiukų ančiukų.


Trečiadieniniame daržely (priešpaskutinis užsiėmimas jame) Angelino (su mokytojos pagalba) pasidarė žiūronus.


Šeštadienį ryte mūsų balkone pastebėjom nuo stogo nukritusį paukščiuką. Jam davėm gerti vandens ir lesti trupinukų, bet jis nenorėjo ar nesugebėjo pats pasimaitinti. Sukau galvą, kam čia paskambinus, ir kaip tam paukšteliui pagelbėjus. Po gero pusvalandžio, prie mūsų akių, paukštelis pasitaisė, sustiprėjo ir... nuskrido savo keliu. Kaip mums palengvėjo! Tik va, taip ir nesupratau, kas jis per vienas? Prastai gaudausi aš paukščių karalystėj.




Į ledainę, kur dirbu, karts nuo karto užsuka toks vienas gaisrininkas. Pats tikriausias gaisrininkas! Reikia paminėti, kad jis ir Angelino iš karto rado bendrą kalbą. Angelui smagu ir smalsu apžiūrinėti/spaudinėti tokį vieną aparačiuką, kurį gaisrininkas nešioja prisisegęs prie diržo.



Norėčiau pridurti, kad Angelino susirado dar vieną draugelį, mažą berniuką graiką, kuris gyvena toje pačioje ledainės gatvėje, ir dažnai užsuka paskanauti ledų. Aš žiūriu, kad man bus puiki proga pasikartoti tas graikų kalbos pamokėles, kurias savarankiškai krimtau prieš 6 metus... :)


2010 m. birželio 18 d., penktadienis

Vasara - atostogų metas...

Šią vasarą, deja, mes neatostogausime. Ta pati frazė jau skambėjo iš mūsų lūpų 2005ųjų, 2006ųjų,  2007ųjų ir 2008ųjų vasaras. Ką čia aš apie atostogas, net dviejų savaitinių laisvadienių šią vasarą mes neturėsim.

Su nostalgija peržvelgėm 2009ųjų metų vasaros atostogų Italijoj nuotraukas.

Leidomės į kelionę mašina.













Milane lankėmės pas Luciano gimines.

















































Vėliau gerą savaitukę ilsėjomės Toskanoje prie jūros, vėl su Luciano gimine.

 






































































































O čia tai, ką nufotografavau pakeliui namo, į Vokietiją.
























München vos už kelių kilometrų, kiek kartu jame buvome! Nürnberg irgi lankėmės ne vieną kartą.



Pravažiavome pro Ingolstadt, kurio apylinkėse mudu abudu su Luciano ir susipažinome.

 







O čia - Würzburg, jame dirbome vieną nepakartojamą vasarą.










Related Posts with Thumbnails