2010 m. liepos 29 d., ketvirtadienis

Angelino - labai mielas ir lipšnus berniukas. Man po dvidešimt kartų per dieną sako:
- Aš tave myliu-liu, aš irgi tave myliu.
Aš jam žinoma irgi pasakau, kad jį labai myliu, jį apkabinu ir duodu vieną kitą bučkį.

Vakar  aš "supykau" ant Angelo, kad jis neužmigo pietų miego (6 dienas per savaitę Angelino neturi galimybės miegoti pietų, tai tą vieną vienintelę dieną per savaitę, kai būnam namuose, nevisada jam pavyksta užmigti). Na bet ne apie tai aš čia. Norėjau parašyti, kad aš Angelui pasakiau, kad jei jau jis nemiega, aš einu pamiegosiu, nes pavargus esu. Gudruolis man pasiūlė "non dormire, schiacciare i tasti" (nemiegoti, spaudyti mygtukus - turėjo omeny kompiuterio klaviatūrą) :)



Štai kokias knygas (iš bibliotekos) vartėme/skaitėme namuose praėjusią savaitę:










O apie šias dvi knygeles norėjau plačiau parašyti. Labai jos mums patiko.

***


Kaip kiškių šeimynėlė, taip ir mes pradėjome kviestis vakarais "Šlepečių traukinuką", kuris nuveža Angelino į vonią - praustis, o paskui į jo kambariuką - miegoti.









***



Vartydamas šią knygutę (aišku su mano paskaitymais), Angelino labai noriai atkartodavo, ką gyvūnai (kaip ir jis) moka daryti: sukioti galvą, mojuoti ir ploti rankomis, atsiklaupti ant kelio, trepsėti ir pan.










2010 m. liepos 28 d., trečiadienis

Apie daug ką po trupinėlį:

* Man smagu, kad Angelo visai neišrankus maistui. Jam viskas skanu. Šiemet pirmą kartą paragavo šaltibarščių, tai dabar atsivalgyti jų negali :)


Ką dar turėčiau pridėti, kad Angelino nei iš šio, nei iš to pradėjo valgyti kaire ranka, ypač jogurtėlius ar ledus iš popierinio indelio, dar ir sriubas. Tiesą sakant, aš ir pati ne tokia 100% dešiniarankė. Seniai seniai sovietinė sistema daržely/pirmoj klasėj mane bandė auklėti: turėjau valgyti ir rašyti "teisinga" ranka... bet dabar daug ką darau kaire ranka, pvz. lyginu.


* Nors šį žaislinį garažą turime jau senokai, tik dabar Angelino pradėjo iš širdies juo domėtis.


Apskritai, jam mašinos, traukiniai ir kitos žaislinės (ir ne tik!) transporto priemonės bei visi jų priedai, kažkas tokio!


Bet ir be išdaigų neapseinam. Štai kur Angelo įkišo žaislinės mašinų plovyklos įrangą... į radiatorių!


Dabar Angelo jau tėtės nebeprašo, kad jis nupieštų mašinoms numerius. Dabar jis pats piešia. O jei per daug flomasteriu išterlioja mašiną, tai man tuoj paaiškina, kad veš ją į plovyklą...


* Jau kelios savaitės, kaip Angelino džiaugiasi nauju konstruktoriumi. Pats vienas dar nieko nemoka sukonstruoti, reik mano (ar tėtės) pagalbos, bet išardyti viską tai ir be mūsų pagalbos kuo puikiausiai sugeba.




Angelo labai dažnai užsideda konstruktoriaus detales ant pirštų (pasidaro a la dainelei skirtas pirštines ) ir bando dainuoti "Zehn kleine Zappelfinger", mojuodamas rankutėmis (dainelę išmokom antradieninėje mokyklėlėje).



*  Jums norėjau pristatyti mano šiuo metu mėgiamiausius ledus: pistacinius ir sviestinių sausainių skonio. Jei galėčiau, tai tikrai juos kibirais valgyčiau, kokie jie gardūs!




* Šiandien su Angelo pėdinome į miestelio biblioteką. Prie įėjimo mus maloniai pasitiko štai toks vienos mokyklos mokinių projektas apie atostogas. Pakėliau Angelino, kad jis pamatytų, kas gi to kartoninio kambarėlio viduje.







2010 m. liepos 26 d., pirmadienis

Vakar mane pradžiugino vienas nuolatinis sekmadieninis ledainės klientas. Jis man įteikė (padovanojo) "Ančiuko Donaldo" komiksus vokiškai, sakydamas, kad juos perskaityčiau Angelui. Aš su šypsena atsakiau, kad ir pati juos mielai skaitau (namie turiu jų nemenką kolekciją, bet dar ne visus spėjau perskaityti).




Mandagiai padėkojusi už dovaną, puoliau vartyti komiksus ir likau be žado. Jei norite sužinoti kodėl, paspauskite ČIA.

2010 m. liepos 24 d., šeštadienis

Šį kartelį aš norėjau pasidalinti su jumis kai kuriomis ledų paslaptimis. Man viskas - nematyta ir negirdėta, todėl net aiktelėjau pastebėjusi, kad žurnalas tai 2002-ųjų metų!

Pradėkim nuo nuostabių desertų iš ledų ir su ledais:



Pasakiškos  ledų taurės išdekoruotos vaisiais (!) :




Taip atrodė ledų vežimėlis Anglijoje, maždaug prieš šimtą metų:


O čia - Italijoj:


O štai čia - šokoladinis kiaušinis iš ledų:

O čia - pusė kiaušinio iš ledų ir abrikoso:






O čia - ledai bulvių (ar bulvyčių fri) skonio. Gaila, pačiai neteko jų paragaut. Būtų smalsu.

Laisvės kelias


Norėjau padėkoti savo mamytei, kuri užsakė mūsų šeimai (sau, mano tėčiui, mano sesei ir man) plytą "Laisvės kelyje"
Aš 1989-ųjų metų rugpjūčio 23-ąją prisimenu kuo puikiausiai. Mama, sesutė ir aš stovėjome Šeškinėje prie plento. Tėtis tą renginį fotografavo, bet ne su mumis buvo. Manau, labai simboliška, kad ir mūsų vardai ant vienos iš plytų bus užrašyti. Juk ir mes buvom (esam) Lietuvos istorijos dalis.

Kam įdomu, pažiūrėkite, kaip šiam projektui gaminamos plytos.

O dabar, nusikelkime kartu į praeitį (kas įvyko prieš 21 metus): 1 dalis2 dalis ir 3 dalis.

O jūs ar jau įsigijote po plytą, ir ką, apskritai, manote apie šį projektą?

2010 m. liepos 20 d., antradienis

Atsakymas į vakarykštį klausimą.

Tai gi, kas po galais toje nuotraukoje pavaizduota? :)
Apie viską iš pradžių. Užvakar ledainėje skanaudama cappuccino, varčiau žurnalą apie ledus (štai čia jo internetinė versija facebook`e).
Viename iš puslapių atpažinau maxi vitriną ledams, kurios nuotrauką jums ir įdėjau į aną įrašą.

Užplūdo mane prisiminimai apie panašiai didelę, tik S formos ledų vitriną vienoje Romos ledainėje "Della Palma".



Į ją užsukdavau visą 2001-ųjų spalio mėn. kas dieną apie pietus, po paskaitų Dante Alighieri mokykloje. Prisipažinsiu, kad tik po geros savaitės pastebėjau, kad joje tokia didelė ledų įvairovė, kad ledų vitrina rangosi, kaip gyvačiukė toliau, kad viso toje ledainėje yra apie 140 skonių ledų!
Aš aišku, net pusės jų nespėjau išragauti, ką jūs, gal net nė trečdalio. Dar labai gerai pamenu, kad jau tada iki ausų pamėgau šių skonių ledus: mėtinius, kokosinius, pistacinius ir mango.
Nusišypsojo man laimė, ne kitaip, vėl sugrįžti į Romą 2004-ųjų vasarą. Tiesiu taikymu, pėškomis, be žemėlapio (nes aš visai neblogai gaudausi Romoje) išlipusi centrinėje stoty iš metro, nudūmiau pažiūrėti, ar dar tebegyvuoja ta ledainė prie Panteono.  Didelis ir skanus TAIP! :)

Štai čia jums video iš ledainės "Della Palma" ir keletas nuotraukų. Viską sužvejojau internete.



2010 m. liepos 19 d., pirmadienis

Kas čia?

Ruošiu kaip tik vieną įrašą, o šita nuotrauka bus viena iš iliustracijų. Gal kas žinote ar atspėsite, apie ką aš čia? :)

2010 m. liepos 18 d., sekmadienis

Manau, kad ši savaitė Angelinui buvo visai smagi: jis net 3 kartus žaidė, taškėsi vandeniu (čia be maudymosi vonioje ar po dušu).
Karštą trečiadienio rytą - mūsų balkone:


Penktadienį (kai aš nedirbau) pas savo draugą Max balkone, pripučiamoje valtyje, į kurią Julė (Max mama) įpylė vandens. Nors jų balkonas labai siauras ir apvalus baseinėlis jame nė pro kur netelpa, išradingoji Max mamytė sugalvojo įsigyti pripučiamą valtelę, kurią sėkmingai ir ežere jau du kartus panaudojo.
Kiek džiaugsmo buvo abiems berniukams vandeny! O mums, abiems mamytėms, kiek juoko :) Ir mes sušlapom, tiksliau mus abu padūkėliai negailestingai aptaškė.


O šiandien, mes 3, su draugų kompanija, vėl buvome baseine. Angelino negiliame vandeny, pats puolė bandyti plaukti, o ten kur giliau buvo, tai visai sėkmingai laikėsi vandens paviršiuje su tomis pripučiamomis pagalvėlėmis ant alkūnių.
O štai vaikų baseinėlyje, užlipęs ant povandeninės srovės, prarado pusiausvyrą, ir visas po vandeniu per sekundę paniro. Bet ir atsistojo pats, ir vandens visai neparagavo. Aš Angelo esu išmokinus užčiaupti (kaip gražiau pasakyt?) burną ir užmerkti akis, kai jam galvą plaunu, o tam tikrai nemažai laiko reikia, nes jo plaukai tokie pusilgiai. Tai šiandien jam šie įgūdžiai pravertė :)



2010 m. liepos 17 d., šeštadienis

Varčiau reklaminius prospektus ir žiūrėkit, ką radau! Kaži iš kokios šalies šios voveraitės (grybai)? Išsididinkite nuotrauką, paspausdami ant jos pelės klavišu, bus geriau matyti ;)


Vakar mudu su Angelino užsukome į rusiškų prekių parduotuvę. Kaip visada, nusipirkome sausainiukų - gyvūnėlių, kurie mums labai patinka. Angelo kiekvieną kartą mane "moko",  kur koks gyvūnas. Tik va, pelėdą dar nevisada įvardina.


Parduotuvės vienoje iš lentynų mano žvilgsnis užkliuvo už... barankų su garstyčiomis, ant kurių puikavosi lietuviška etiketė, su vertimu į rusų ir anglų  kalbas. Likau be žado. Nors tikrai ne pirmą kartą ten apsipirkinėjau, bet iki šiol lietuviškų prekių ten nebuvau mačius. Ir iš viso, nežinojau, kad egzistuoja barankos su garstyčiomis :D
Paklausiau parduotuvės šeiminko, kas dar pagaminta Lietuvoje. Jis man parodė laurų lapus, sveriamus saldainius "Karvutė", želinius saldainius, bei labai gražią šokoladinių (?) saldainių dėžutę su... matrioškomis.
Related Posts with Thumbnails