Angelino - labai mielas ir lipšnus berniukas. Man po dvidešimt kartų per dieną sako:
- Aš tave myliu-liu, aš irgi tave myliu.
Aš jam žinoma irgi pasakau, kad jį labai myliu, jį apkabinu ir duodu vieną kitą bučkį.

Vakar  aš "supykau" ant Angelo, kad jis neužmigo pietų miego (6 dienas per savaitę Angelino neturi galimybės miegoti pietų, tai tą vieną vienintelę dieną per savaitę, kai būnam namuose, nevisada jam pavyksta užmigti). Na bet ne apie tai aš čia. Norėjau parašyti, kad aš Angelui pasakiau, kad jei jau jis nemiega, aš einu pamiegosiu, nes pavargus esu. Gudruolis man pasiūlė "non dormire, schiacciare i tasti" (nemiegoti, spaudyti mygtukus - turėjo omeny kompiuterio klaviatūrą) :)

Štai kokias knygas (iš bibliotekos) vartėme/skaitėme namuose praėjusią savaitę:

O apie šias dvi knygeles norėjau plačiau parašyti. Labai jos mums patiko.

***

Kaip kiškių šeimynėlė, taip ir mes pradėjome kviestis vakarais "Šlepečių traukinuką", kuris nuveža Angelino į vonią - praustis, o paskui į jo kambariuką - miegoti.

***

Vartydamas šią knygutę (aišku su mano paskaitymais), Angelino labai noriai atkartodavo, ką gyvūnai (kaip ir jis) moka daryti: sukioti galvą, mojuoti ir ploti rankomis, atsiklaupti ant kelio, trepsėti ir pan.